Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Kovo 22-oji - Pasaulinė vandens diena

Vanduo yra vienas svarbiausių gamtos tvarinių, kuris reaguoja ir į vykstančius klimato pokyčius. Vykstant klimato pokyčiams didėja ir ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip ciklonai, viesulai, liūtys, speigai, karščio bangų ir sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas. Visa tai  pasireiškia per kelis dešimtmečius ar net ilgiau. Vis labiau galime pastebėti hidrologinių ekstremalių įvykių savybių kaitą – dažnėja upių potvyniai, kyla jūros lygis, rūgštėja vandenynai. Manoma, kad ateityje didės potvynių, sausrų reiškiniai o tai atsilieps vandens prieinamumui. Tokie klimato kaitos padariniai kaip vandenyno lygio kilimas didžiausią įtaką daro pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims.

Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaitą, Lietuva patenka į Europos dalį, kurioje dėl klimato kaitos gresia vandens temperatūros pakilimas bei kritulių sezoniniai pokyčiai. Jau galime pastebėti, jog Lietuvoje kritulių mažėja šiltuoju metu laiku, o liūčių ir kritulių pagausėja žiemos metu ir dažniau tai būna skystieji krituliai. Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, prognozuojama, kad dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje ir XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma bus 123–163 mm (arba 16–22 %) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Tuo tarpu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10%). Gausių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (> 30 %) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas sakė: „Įspėjimai yra būtini. Tačiau baimė neatliks darbo.“ Klimato pokyčiai gali atrodyti baisūs ir gąsdinantys, tačiau yra vienas paprastas žingsnis, kurį galime žengti visi nedelsiant – taupykime vandenį.

Maži žingsneliai veda prie didelių pokyčių, jeigu kiekvienas pradėsime sąmoningai veikti, tai pasiekti rezultatus galime labai greitai. Tad, kodėl pirmųjų žingsnių nežengti šiandieną?

Vandens taupymo rekomendacijos:

  • Metas pastebėti save ir savo įpročius. Nors valantis dantis atsuktą čiaupą paliekame trumpą laiką, tačiau užsukus jį per metus galime sutaupyti porą šimtų litrų vandens.
  • Naudokimės dušu, vietoj vonios. Dušas sunaudoja iki 50% mažiau vandens, o jeigu šiuo būdu prausimės iki 5min per dieną sutaupysime 3500 litrų per mėnesį.
  • Ar pastebėjote, kiek išvaistome vandens laukdami, kol pradės tekėti šilta srovė? Surinkime šį vandenį ir panaudokime gėlių laistymui ar grindų valymui.
  • Efektyviai naudokite buitinius elektrinius prietaisus: įjunkite skalbimo mašiną ar indaplovę tik tada, kai prietaisas bus pakankamai pripildytas.
  • Jeigu turite sodą ar keletą lauko augalų venkite gausaus laistymo. Laistykite anksti ryte arba vėlai vakare, kad vanduo neišgaruotų prieš jam susigeriant į žemę. Taip pat rinkite lietaus vandenį, kuris puikiai tinka augalams.
  • Atkreipkite dėmesį ar namuose neturite varvančio čiaupo, kuris lašėdamas gali sunaudoti 40 litrų per dieną.

Jungtinių tautų kampanija „ActNow“ (liet. „Veikime dabar“) yra visuotinis raginimas imtis individualių veiksmų, daugiausia koreguojant vartojamo įpročius ir taip kovoti su klimato kaita. Keisdami savo įpročius ir tvarką, priimdami tam tikrus sprendimus, kurie darytų mažesnį neigiamą poveikį mūsų aplinkai, galime įveikti klimato pokyčius.

  • Pasirinkime aplinką tausojančią keliavimo alternatyvą. Sparčiai augant transporto sektoriui didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Didelis dėmesys skiriamas lengviesiems automobiliams, kurių gausa didina CO2 kiekį aplinkoje. Pasirinkime kitą keliavimo būdą į reikiamus taškus, tai galime padaryti dviračiu, pėsčiomis ar viešuoju transportu.
  • Jeigu turime galimybę, pirkime vietinių ūkininkų sezoninę produkciją. Paremdami vietinę produkciją padėsime išvengti sunkvežimių judėjimą ilgomis distancijomis.
  • Naudokime daugkartinius maišelius. Iki 5 trilijonų vienkartinių maišelių yra panaudojami kiekvienai metais. Tai ne tik teršia vandenyną ir aplinką, bet ir padidiną tokių ligų, kaip maliariją užsikrėtimo skaičių.
  • Išjunkime nenaudojamus elektros prietaisus iš elektros tiekimo. Kuo mažiau energijos yra sunaudojama, tuo mažiau jo reikia gaminti. Nors šiuo metu jau yra elektros įtaisų, kurie draugiški aplinkai, pokyčius turi pradėti vykdyti galutiniai vartotojai – gyventojai, verslas ir industrija, kurie turi kontroliuoti savo suvartojimą.
  • Rūšiuokime. Dauguma plastiko, apie 80% niekada pilnai nesuyra, jie tampa vis mažesni ir mažesni kol galiausiai jų neprariją gyvūnai ar žuvys. Rūšiuodami popierių, plastiką, stiklą, aliuminio lydinius, taupome išteklius ir apsaugome nuo didėjimo šiukšlių sąvartynus.
  • Mados industrija yra antra pagal dydį labiausiai naudojančių vandenį industrijų pasaulyje. 10 tūkstančių litrų vandens yra reikalingi pagaminti vienai porai džinsų, tai yra tiek pat vandens kiek žmogus išgertų per  10 metų. Būkime kūrybingi, susikurkime naujus drabužius iš senųjų, taip išsaugosime vandenį ir sumažinsime atliekų skaičių.
  • Naudokime daugkartinius puodukus ar gertuves. 1 milijonas plastikinių butelių yra įsigyjama kiekvieną minutę, o po naudojimo išmetami. Per metus susidaro 300 milijonų tonų, kurie teršia mūsų aplinką.
  • Išjunkime šviesas kambariuose, kuriuose nesame. Kai išjungiame šviesas, net ir kelioms sekundėms, tai išsaugo daugiau energijos nei tada kai ją reikia įjungti, nesvarbu kokį lemputės tipą mes naudojame.

 

Tad, tausodami vandenį ir mūsų klimatą, galime sumažinti klimato pokyčius, kurie taip pat apsaugotu mus nuo hidrometeorologinių orų pakitimų bei vandenynų lygio kilimo.

Būkime atsakingi!

 

Šaltiniai:

https://www.un.org/en/actnow/

https://www.activesustainability.com/water/save-water-at-home/

https://www.worldwaterday.org/

http://smlpc.lt/lt/aplinkos_sveikata/vandens_ir_sveikatos_protokolas/vanduo_svarbi_gamtos_dalis_reaguojanti_i_klimato_pokycius.html

 

Parengė - dietistė Urtė Dičmonaitė

Bendradarbiaujame:                   plačiau..