Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena


Lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena


Kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena ir lapkričio 18–24 d. dienomis – Pasaulinė supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė siekia didinti informuotumą apie bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir remti racionalaus antibiotikų vartojimo iniciatyvas, stengiantis išvengti tolesnio antimikrobiniams vaistams atsparių infekcijų atsiradimo ir plitimo.

Šių metų Pasaulinės supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitės tema – „Skleiskime supratimą, stabdykime atsparumą“ (angl. Spread Awareness, Stop Resistance). „Vienos sveikatos“ suinteresuotosios šalys, politikos formuotojai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir plačioji visuomenė raginami tapti supratimo apie antimikrobinį atsparumą čempionais.

Jau dvejus metus iš eilės ši savaitė minima COVID-19 pandemijos apsuptyje. Antibiotikai negydo ir neveikia virusų, įskaitant ir COVID-19 infekcijos sukėlėją. Kai kuriems pacientams, sergantiems COVID-19 infekcija, gali išsivystyti koinfekcija. Tokiais atvejais tik sveikatos priežiūros specialistai gali išrašyti antibiotikų antrinei infekcijai gydyti.

Higienos instituto iniciatyva

Europos supratimo apie antibiotikus dienai ir Pasaulinei supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitei paminėti Higienos institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija lapkričio 18 d. jau vienuoliktą kartą organizuoja nacionalinę konferenciją. Konferencijoje bus aptarta antimikrobinio atsparumo problema COVID-19 pandemijos kontekste, supažindinta su antibiotikų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo situacija žmonių medicinoje ir veterinarijoje bei pasidalyta gerąja praktika. Joje dalyvaus asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, infekcijų kontrolės specialistai, gydytojai, apskričių antimikrobinio atsparumo valdymo grupių nariai ir kitų sektorių atstovai.

Konkursas ir kitos veiklos

  • Pasaulinei supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitei paminėti spalio–lapkričio mėnesiais Higienos institutas kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos biuru Lietuvoje ir apskričių antimikrobinio atsparumo valdymo grupėmis vykdė vaizdo klipų, kurie paskatintų tinkamai vartoti antibiotikus, konkursą. Paskutiniame atrankos etape dalyvauja keturios mokyklos. Nugalėtojas bus paskelbtas lapkričio 18 d.

  • Taip pat šia proga Lietuvos regionuose vyksta įvairūs renginiai, organizuojami apskričių antimikrobinio atsparumo valdymo grupių ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų.

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė Virginija Kanapeckienė tel. (8 5) 262 5479, el. paštu virginija.kanapeckiene@hi.lt.

Statistika

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2020 m. duomenimis, antibiotikų suvartojimas mūsų šalies ligoninėse išlieka didelis – 2020 m. duomenimis, Lietuva pagal šį rodiklį užima pirmą vietą tarp Europos šalių. Negerėja ir antimikrobinio atsparumo situacija – daugėja dauginiu atsparumu pasižyminčių bakterijų, tokių kaip Klebsiella pneumoniae ir Acinetobacter spp. Tad supratimas apie antimikrobinio atsparumo problemą ir sprendimų paieška išlieka prioritetine šalies sveikatos priežiūros sritimi.

Mitai ir faktai

1. Antibiotikus gali skirti tik Jus apžiūrėjęs gydytojas.

TIESA

Daugelis peršalimo ligų gali sukelti tuos pačius simptomus, tačiau jų gydymas gali skirtis, tad tik Jus apžiūrėjęs gydytojas gali nustatyti, ar šį kartą esamiems simptomais mažinti reikia skirti antibiotikų.

  • Niekada nemėginkite įsigyti antibiotikų be recepto.

  • Niekada nekaupkite antibiotikų vėlesniam gydymui.

  • Jokiais atvejais nevartokite po ankstesnio gydymo likusių antibiotikų.

  • Niekada nesidalykite antibiotikų likučiais su kitais žmonėmis.

​2. Antibiotikai malšina skausmą ir gali išgydyti visas ligas.

MITAS

Antibiotikai neveikia kaip skausmą malšinantys ir negali palengvinti galvos ar kitų kūno dalių skausmo bei sumažinti karščiavimo.

  • Antibiotikai veiksmingi kovojant tik su bakterinės kilmės infekcijomis ir negali padėti išgydyti infekcijų, kurias sukelia virusai, pvz., slogos ar gripo.

  • Iki 80 % peršalimo ligų yra virusinės kilmės, taigi vartodami antibiotikus geriau nepasijusite.

3. Be reikalo vartojami antibiotikai nepadės greičiau pasveikti ir gali sukelti šalutinių reiškinių.

TIESA

Nuo peršalimo ar gripo vartojami antibiotikai neduos jums jokios naudos, nes jie tiesiog neveikia virusinių infekcijų. Be to, antibiotikai gali sukelti nemalonius šalutinius reiškinius, pvz., viduriavimą, pykinimą arba bėrimą.

Vartoti antibiotikus sergant lengvomis bakterinėmis infekcijomis, pvz., rinosinusitu, gerklės uždegimu, bronchitas ar ausų uždegimu, dažnai nebūtina, nes dauguma atvejų žmogaus imuninė sistema gali pati įveikti tokias lengvas infekcijas. Tad daugumą simptomų galima palengvinti nereceptiniais vaistais. Vartojami antibiotikai nepalengvins Jums pasireiškiančių simptomų ir nepadės Jums greičiau pasijusti geriau.

Simptomams neišnykus arba iškilus abejonių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jums vertėtų kreiptis pagalbos, jei:

  • esate vyresni kaip 65 metų;

  • sergate astma arba diabetu;

  • sergate kitomis plaučių ligomis;

  • Jums sutrikusi širdies veikla;

  • turite sveikatos sutrikimų, dėl kurių nusilpusi imuninė sistema, arba vartojate vaistus, kurie slopina imuninę sistemą.

4. Reikia skirti sau laiko pasveikti.

TIESA

Susirgus, ypač kai tam tikri simptomai pasireiškia pirmą kartą, gali būti nelengva. Taip pat tinkamu laiku apsilankyti pas gydytoją gali būti sunku. Žinant, kaip kontroliuoti pasireiškiančius simptomus, Jums gali būti lengviau kovoti su pasireiškusia liga. Sužinokite, kaip galite pasirūpinti savimi nevartodami antibiotikų. Atkreipkite dėmesį, kad sergant dauguma peršalimo ligų, ligonio būklė pagerėja po dviejų savaičių.

5. COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais

TIESA

  • COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia Pasaulio Sveikatos Organizacija (toliau PSO).

  • Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą.

  • COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.

Primename, kad daugiau informacijos apie antimikrobinį atsparumą galite rasti:

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Bendradarbiaujame:                   plačiau..