Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Lietuvoje sparčiai auga sergamumas peršalimo ligomis


Lietuvoje sparčiai auga sergamumas peršalimo ligomis


Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau NVSC) informuoja, kad Lietuvoje smarkiai auga sergamumas peršalimo ligomis ir gripu – šiuo metu sergamumo  rodiklis daugiau nei dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Specialistai primena, kad rizikos grupių asmenys jau gali pasiskiepyti nuo gripo valstybės lėšomis, kiti asmenys tai gali padaryti savo  lėšomis.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad koronaviruso ir gripo sukeltos infekcijos yra dvi skirtingos kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus.

Statistika

  • 38-ąją šių metų savaitę (2021 m. rugsėjo 20–26 d.) bendras sergamumo gripu ir  taip vadinamomis peršalimo ligomis – ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 72,0 atv./ 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergamumo rodiklis tesiekė 34,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų.

  • Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 38-ąją savaitę buvo Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Alytaus apskrityje.

Lyginant pastarąsias keletą savaičių matyti, kad sergamumas pamažu didėja nuo rugpjūčio pabaigos. Sergamumo šuolis, kai minimas rodiklis staiga šoktelėjo nuo 29,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų (35-tąją metų savaitę) iki 46,8 atv. / 10 tūkst. gyventojų (36-tąją savaitę), labiausiai siejamas su mokslo metų pradžia ir mokinių sugrįžimu į mokyklas. Vaikai pastarąją savaitę sudarė kiek daugiau nei pusę užregistruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Primename, kad Lietuvoje gripo sezonas prasideda nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Būtent šiuo periodu fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI, tačiau šiemet sergamumas ėmė didėti itin anksti.

Praėjusį sezoną sergamumas buvo itin žemas

Lietuvoje 2020-2021 m. gripo sezoną gripo atvejų užregistruota net 53 kartus mažiau (302 atvejai), lyginant su ankstesniu  gripo sezonu (2019–2020 m. – 16 218 atvejų). ŪVKTI atvejų buvo užfiksuota 2 kartus mažiau.

NVSC specialistų manymu, didelę įtaką sergamumo gripu ir ŪVKTI atvejų sumažėjimui turėjo taikytos SARS-Cov-2 viruso plitimą ribojančios priemonės karantino metu: kaukės, atstumų laikymasis, bendravimo ribojimas, rankų higiena ir kt. Dalis žmonių dėl karantino ir baimės užsikrėsti COVID-19 (koronaviruso infekcija) tiesiog nesikreipė į gydymo įstaigas, ne tik dėl gripo, bet ir dėl kitų sveikatos problemų. Be to, 2020–2021 m. gripo sezonu  žmonės ypač aktyviai skiepijosi gripo vakcina. Praėjusį sezoną Lietuvoje sezonine gripo vakcina, kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, pasiskiepijo daugiau nei 200 tūkst. asmenų.

Kaip atskirti gripą nuo ŪVKTI?

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajunta ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu. 

Plaktas "Tu peršalai? Ar tau gripas?" čia. 

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

  • Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.

  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.

  • Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.

  • Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.

  • Neplautomis rankomis neliesti veido srities.

  • Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.

  • Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.

  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai - efektyviausia priemonė nuo gripo. Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims  patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.Jie apsaugo nuo sunkių ligos komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Įprastai skiepijimo sezoninio gripo vakcina laikotarpis kasmet prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, kai tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos gauna vakciną, o skiepytis nuo sezoninio gripo galima iki vakcinos galiojimo termino pabaigos. Tiksli vakcinos galiojimo data priklauso nuo gamintojo ir yra nurodoma ant pakuotės. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių. Jeigu dar nesuspėjote pasiskiepyti, turite galimybę tai padaryti. Nemokamai nuo gripo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;

  • nėščiosios;

  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;

  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Dėl skiepų kreipkitės į savo šeimos gydytoją. 

 

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..