Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Minima Europos imunizacijos savaitė


Europos imunizacijos savaitė


Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo 2017-ųjų metų Europos imunizacijos savaitės (balandžio 24-30 d.)  šūkį  „Žinok, patikrink, apsaugok“ sieja su asmenų vakcinacija nuo gimimo iki gilios senatvės. Europos imunizacijos savaitės tikslas: didinti imunizacijos apimtis ir gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą.

PSO duomenimis, imunizacija – viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos veiklos sričių. Šiuo metu pasaulyje vakcinacija įvardijama, kaip viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina sveikatos priežiūros dalis, įgalinanti vaikus apsaugoti nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas, o  kasmet pasaulyje imunizacijos dėka pasaulyje išgelbėjama nuo 2 iki 3 mln. asmenų nuo mirties. Nesvarbu, kas esi- liga nesirenka pagal profesiją, amžių ir lytį. Dažniausiai ji užklumpa pačiu netinkamiausiu metu ir ilgam išmuša žmogų iš gyvenimo ritmo, sugriauna rimtus planus. Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje.

Kodėl reikia skiepytis?
Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.
Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas.
Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.

Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:
• Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
• Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis.
• Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.

Skiepai skirstomi pagal:
• Skiepai, skirti vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tai valstybės finansuojamos vakcinos, kurios skirtos asmenims iki 18 metų, jų yra 14.
• Skiepai suaugusiesiems. Šiai grupei priklauso skiepai nuo difterijos ir stabligės. Vakcinos suaugusiems asmenims yra skiriamos kas penkeri, dešimt metų ir taip pat yra valstybės finansuojamos. Gripo vakcina skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.
• Visos kitos mokamos vakcinos atitinkamiems atvejams. Pvz., skiriamos keliaujantiems, asmenims prieš sunkias operacijas, sergantiems lėtinėmis ligomis, norint išvengti komplikacijų ir mirties atvejų.

Rekomenduojamos nekompensuojamos vakcinos:
Nekompensuojamos, tačiau rekomenduojamos vakcinos yra nuo vėjaraupių, Hepatito A, erkinio encefalito, gripo, keliautojų vakcinos, kurios skiriamos pagal kelionės tikslą.

Straipsnį paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: www.ulac.lt 

Nuotrauka: www.pixabay.com

Bendradarbiaujame:                   plačiau..