Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Minima Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė

 


Minima Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė


Gegužės 16-22 d. minint Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitę, specialistai ragina pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų bei primena, kad yra veiksmingas šių ligų gydymas.

Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinią visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia laiku pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ŽIV progresavimą į AIDS arba visiškai  išgydyti virusinį hepatitą C.

Pasak specialistų ŽIV infekcija ir virusiniai hepatitai (B ir C) metus ar net dešimtmečius turi besimptomę ligos eigą, todėl žmonės nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę. Netaikant gydymo, ilgainiui minėtos ligos progresuoja iki sunkių, kartais net gyvybei pavojingų,  komplikacijų. Negana to, tokie žmonės rizikuoja užkrėsti kitus patys to net nežinodami. Ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas duoda didelę naudą ne tik sergančiąjam, bet ir visuomenei – sustabdomas tolesnis ligų progresavimas bei pristabdomas jų plitimas.

Kas yra virusinis hepatitas C?

Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl susirgę virusiniu hepatitu C žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Susirgus, ligos simptomai (bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas) dažniausiai pasireiškia po kelių mėnesių. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai. Užsikrėtę hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per 6 mėn., kiti suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Daugumai (70 proc.) pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris per 20–40 metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį, tai yra negrįžtamas kepenų pažeidimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2019 m. įvertino, kad nuo hepatito C mirė apytiksliai 290 tūkst. žmonių, daugiausiai dėl cirozės ir pirminio kepenų vėžio.

ŽIV – kas tai?

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – tai infekcija, kuri silpnina žmogaus imuninę sistemą, naikindama baltuosius kraujo kūnelius. Užsikrėtęs šiuo virusu žmogus tampa neatsparus kitoms ligoms (tuberkuliozei, vėžiui ir kt.). Paskutinė ŽIV ligos stadija – įgytas imunodeficito sindromas (AIDS), kuris nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų (Kapoši sarkoma, ŽIV išsekimo sindromas, stemplės kandidozė ir kt.). UNAIDS duomenimis, 2020 m. nuo AIDS sukeltų ligų mirė 680 tūkst. žmonių.

  • ŽIV kelis metus ar net dešimtmečius gali progresuoti be jokių simptomų. Pavojinga tai, kad žmonės nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to net nežinodami.
  • Svarbu pažymėti, kad ŽIV užsikrėtę žmonės, vartojantys antiretrovirusinius vaistus neperduoda ŽIV savo seksualiniams partneriams, nes yra slopinamas viruso dauginimasis. Todėl ankstyva prieiga prie antiretrovirusinės terapijos ir parama norint toliau gydytis yra labai svarbi ne tik siekiant pagerinti ŽIV užsikrėtusių žmonių sveikatą, bet ir užkirsti kelią ŽIV plitimui.      

Paplitimas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES/EEE šalyse mažėja žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV infekcija, tačiau vėlyvoji diagnozė išlieka aktuali – kas antram žmogui ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai. Apie hepatito B diagnozę nežino keturi iš penkių, o hepatito C – trys iš keturių gyventojų ES/EEE šalyse.

ULAC duomenimis, 2020 m. ŽIV infekcija diagnozuota 139 asmenims, iš kurių dauguma (85 asmenys) ŽIV užsikrėtė lytinių santykių metu.

Kontrolė

Dėl hepatitų taip pat galima pasitikrinti greitaisiais savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse ir e-parduotuvėse. Gavus teigiamą rezultatą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, atliks papildomus tyrimus, ar išrašys siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją nemokamai konsultacijai.

Daugiau informacijos apie greitus ŽIV testus galima rasti ULAC šioje nuorodoje čia.
 
Įstaigų, turinčių teisę teikti ŽIV ir hepatitų testavimo paslaugas ir prisijungusių prie Testavimo savaitės, kontaktai bus viešai skelbiami tarptautinėje, viešai prieinamoje, duomenų bazėje čia.

Greitieji savikontrolės testai

Dėl ŽIV pasitikrinti galima greitaisiais savikontrolės testais. Greitieji savikontrolės testai populiarėja ir yra ypač aktualūs COVID - 19 pandemijos kontekste. Specialistai pastebėjo, kad karantino metu trečdaliu padaugėjo asmenų konsultacijų dėl greitųjų ŽIV testų rezultatų interpretacijos po savarankiškai iš vaistinių ar e-parduotuvėse įsigytų ŽIV testų.
 
Siekiant mažinti nediagnozuotų ar pavėluotai nustatomų ŽIV infekcijos atvejų rodiklius, „pasitikrink pats“ paslaugos šalyse rekomenduojamos tarptautinių organizacijų. Savikontrolės testus įsigyti galima vaistinėse ir e-parduotuvėse. Greitieji ŽIV testais yra patikimi. Gavus teigiamą rezultatą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnės ŽIV ligos diagnozės patvirtinimo (ar atmetimo).

Pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama:

  • jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį;

  • dažnai (daugiau kaip 2 k./per metus) sergate bronchitais, plaučių, gerklės, ausų ir kitais uždegimais;

  • jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį;

  • jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį;

  • be priežasties netekote daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);

  • jei nuolat jaučiate nuovargį ir silpnumą;

  • naktimis gausiai prakaituojate;

  • padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams;

  • jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;

  • jei turite burnos ir/ar genitalijų opų, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;

  • susirgus tuberkulioze;

  • turintiems daug lytinių partnerių (daugiau kaip vieną per metus);

  • vartojant narkotines medžiagas, ypač švirkščiamuoju būdu.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: www.ulac.lt/ ir https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: www.ulac.lt/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..