Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Pagyvenusių žmonių nukritimų namuose prevencija

Viena iš aktualių problemų vyresniame amžiuje yra griuvimai. Nors griuvimai būdingi ne tik senyvo amžiaus žmonėms, tačiau šiame amžiaus tarpsnyje jų pasekmės – lūžiai ir kitokie sužalojimai – yra didesnės, gali sumažėti savarankiškumas kasdienėje veikloje, gali padidėti priklausomybė nuo kitų ir mirštamumas. Kasmet kritimą patiria 30–60 proc. suaugusių žmonių, apie pusę iš jų – daugiau negu vieną kartą. Moterys dažniau susižeidžia negu vyrai, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze. Didžioji dalis griuvimų, t. y. 48 proc., įvyksta namuose, trečdalis iš jų miegamajame. Dažnai griuvimų pasitaiko užsiimant kasdiene veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, o apie 10 proc. lipant laiptais.

Griuvimų rizikos veiksniai gali būti skirstomi į vidinius ir išorinius (aplinkos). Vidiniai griuvimų rizikos veiksniai susiję su rega ir klausa, neurologine, judėjimo ir atramos, kvėpavimo, šlapimo, širdies ir kraujagyslių sistemomis, įtakos turi ir metabolinės bei psichologinės priežastys. Griuvimų riziką gali padidinti paūmėjusios lėtinės ligos ar ūmi patologija. Išoriniams rizikos veiksniams priskiriamas pašalinis medikamentų poveikis, netinkamai judėjimui naudojamos pagalbinės priemonės, aplinkos rizikos veiksniai. Vaistai (antidepresantai, antipsichoziniai, anticholinerginiai, benzodiazepiniai, migdomieji ir pan.) bei vaistų sąveika taip pat turi įtakos griuvimų rizikos padidėjimui.Minėtų rizikos veiksnių sumažinimas ar pašalinimas, senyvo žmogaus ir jo artimųjų mokymas gali padėti sumažinti griuvimų riziką. Siekiant efektyvios griuvimų prevencijos rekomenduojama skirti dėmesio griuvimų aplinkybėms ir pobūdžiui, aplinkos rizikos veiksniams, pagrindiniams medicininiams ir elgesio rizikos veiksniams, elgesiui nugriuvus.

Vienas iš efektyviausių griuvimų rizikos veiksnių sumažinimo būdų yra fizinis aktyvumas, kuris padeda pagerinti pusiausvyrą, jėgą, lankstumą, koordinaciją ir ištvermę. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, fiziniam aktyvumui turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio kasdien, tačiau vyresnio amžiaus žmonės savo fizinio aktyvumo galimybes turėtų aptarti su gydytoju ar kitu kompetentingu specialistu. Sveikatos išsaugojimui taip pat svarbi sveika ir tinkama mityba. Ypač svarbu, jog būtų gaunamas pakankamas kiekis kalcio ir vitamino D.

PASITIKRINK SAUGUMĄ NAMUOSE.

Kontrolinis klausimynas vyresnio amžiaus žmonėms, skirtas nukritimų prevencijai:

http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/neinfekcines/Klausimynas_Saugumas_namuose.pdf

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman

Informacijos šaltinis:http://www.smlpc.lt/ 

Nuotrauka: https://pixabay.com/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..