Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Pasaulinė autizmo supratimo diena

Balandžio 2-ąją yra minima Pasaulinė autizmo sprektro diena.

Autizmas tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Nepaisant sunkios negalios, susijusios su kalbos trūkumu, ir nesugebėjimo visavertiškai bendrauti, daugelis vaikų pasižymi neįprastais įgūdžiais – ypač regimąją atmintimi. Jie puikiai sprendžia dėliones ir panašias vaizdines užduotis. Šiandien žinome, kad daugelis autizmą turinčių vaikų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai – nors nori bendrauti, to nemoka. Jie bijo pokyčių. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų. Besikaupianti vaiko įtampa dažnai perauga į agresiją kitiems ir sau.

Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas įtakoja tai, kad žmogus kitaip bendrauja, jaučia bei suvokia pasaulį. 

Autistams pasireiškia komunikacijos, kalbos suvokimo sunkumai. Dažnai pasitaikančios problemos: 

·  keistas kalbėjimo tonas, ritmas, intonacijos

·  klausimų ar atskirų frazių kartojimas (echolalija)

·  gali būti sunku išreikšti savo poreikius ir norus

·  sunkumai išreiškiant save žodžiais, suprantant sudėtingesnius sakinius/nurodymus

·  sunku suprasti ir perskaityti kito emocijas veide, kūno kalbą

·  vaizdinę informaciją suvokia geriau nei žodinę

·  maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec. programėlėmis).

 

Sunkumai socialinėse situacijose:

·  sudėtinga užmegzti pokalbį

·  sunku susirasti draugus

·  gali nesuprasti, kad tam tikroje aplinkoje kalbėti tam tikrom temom nepriimta

· jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog “palaikyti” pokalbį kūno kalba

·  kai kada žmogus turintis ASS atrodo užsidaręs “savo pasaulyje”. Taip jis atsiriboja nuo aplinkos dirgiklių, arba sutelkia dėmesį į jam įdomią veiklą

·  gali būti sunku žaisti komandinius, grupinius, vaizduotės žaidimus.

 

Sensorinės problemos. Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Skirtingi ASS žmonės turi skirtingus sensorinius pojūčius: 

·  gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Ir tai gali būti taip nepamatuojamai stipru, kad sukelia skausmą, paniką ar baimės priepuolį;

·  kai kurie gali būti mažiau jautrūs fiziniam skausmui;

·  gali vengti prisilietimų arba atvirkščiai - nejausti kito žmogaus komforto zonos ir
per arti būti pokalbio metu, liesti nepažįstamą žmogų.


Stereotipiniai judesiai. Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius. Būtent tai dažnai jiems padeda nusiraminti, susikoncentruoti ar išvengti nerimo, baimės priepuolio. Keli savistimuliacijos pavyzdžiai:

·  lingavimas pirmyn atgal

·  garsų ar frazių kartojimas

·  plojimas rankomis, spragsėjimas pirštais

·  šokinėjimas, dainavimas ar niūniavimas.


Struktūros, rutinos poreikis. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.

 

Straipsnį parengė:

JPSPP koordinatorė

Laura Kriščiūnaitė

 

Informacijos šaltiniai:

http://www.kitoksvaikas.lt/kas-yra-autizmas/

 

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..