Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Patyčios


Aplankant vis daugiau Klaipėdos miesto mokyklų su patyčiu tema, tenka pastebėti, jog nemažai jaunuolių yra bent kartą patyrę patyčias arba net pavadinę kitą asmenį kokiu užgauliu žodžiu.

Patyčios jautri tema. Todėl norisi šiek tiek laiko skirti būtent jai, nes žalą patiria visi, ne tik tie kurie dalyvauja patyčiose ar jas sukelia, bet ir tiek kurie visai tai mato iš šono.

Pasekmės patyčias patiriančiam asmeniui:

  • Intensyvių ir sunkių jausmų išgyvenimas: nesaugumo, nerimo, baimės, bejėgiškumo, liūdesio.  Tokia būsena yra didelis rizikos veiksnys atsirasti kitiems sutrikimams – depresijai, nerimo sutrikimams ir pan. 
  • Žema savivertė ir nepasitikėjimas savo jėgomis.
  • Sveikatos sunkumai ir nusiskundimai: galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai.
  • Prastesni akademiniai pasiekimai, mokyklos vengimas.
  • Mintys apie savižudybę.

Pasekmės skriaudėjams:

  • Patyčios ilgainiui gali peraugti į kitokį agresyvų ar socialiai nepageidautiną elgesį vyresniame amžiuje. Tyrimai atskleidžia, kad patyčių skriaudėjai dažniau yra linkę įsitraukti ir į kitokį agresyvų elgesį: vandalizmo atvejus, muštynes, vagystes. D.Olweus duomenimis, 60 proc. berniukų, kurie aktyviai tyčiojosi iš savo bendraamžių vidurinėje mokykloje, iki 24m. amžiaus padarė bent vieną nusikaltimą, o 35-40 proc. – 3 ir daugiau nusikaltimų.  

Pasekmės stebėtojams:

  • Gali išgyventi nesaugumo, baimės jausmus ir patys tapti patyčių taikiniais, taip pat bejėgiškumą bei kaltę, kad negali sustabdyti patyčių.
  • Gali nenoriai lankyti mokyklą ar jos vengti. Su tuo taip pat gali būti susiję ir akademiniai pasiekimai.
  • Dėl mokykloje patiriamos įtampos taip pat gali didėti tam tikrų psichologinės sveikatos sunkumų rizika (pvz., depresijos ar nerimo sutrikimų).

 

Metas būti sąmoningiems.

Jeigu patiri sunkumų ir neturi kam išsipasakoti arba turi klausimų patyčiu tema, raštelk – koordinatorius@sveikatosbiuras.lt

 

Daugiau informacijos: bepatyciu.lt 

 

 

Parengė: JPSPP koordinatorė Urtė Dičmonaitė

Iliustracija: unsplash.com

Bendradarbiaujame:                   plačiau..