Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Pavasarį padidėja rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis

 


Pavasarį padidėja rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis


Besimėgaudami vis gerėjančiu oru, retai pagalvojame apie po žiemos tykančius pavojus sveikatai – toksokarozę. Tai liga, kurios pagrindiniai platintojai yra šunys ir katės. Specialistai primena pagrindines taisykles, padedančias išvengti šios užkrečiamosios ligos.  

Nutirpus sniegui, parkuose ir ant šaligatvių iškart pasimato neatsakingos gyvūnų šeimininkų elgesio pasekmės - gyvūnų ekskrementai, kuriuose gali būti kirmėlių kiaušinėlių. Šie, patekę į vandenį ir dirvožemį, gali sukelti itin daug žalos žmogaus organizmui, todėl grįžus iš lauko būtina nepamiršti rankų higienos. Taip pat reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata.

Kas yra toksokarozė?

Toksokoros (Toxocara canis) yra apvaliosios kirmėlės, kurių pagrindiniai platintojai yra šunys ir katės. Gyvūnai, užsikrėtę toksokaromis, savo išmatomis, kuriose yra kirmelių kiaušinėlių užteršia aplinką. Kirmelių kiaušinėliai aplinkoje gali išlikti ilgai gyvybingi ir, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti žmogui pavojingas ligas.

Kaip šia liga užsikrečiama?

Žmogus kirmėlių kiaušinėliais gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar neplautą maistą. Taip pat kiaušinėlių gali būti ir ant įvairių paviršių, ant kurių nutūpę vabzdžiai juos gali pernešti žmogui. Užsikrėsti galima net per užterštą telkinių vandenį.

Kokie toksokarozės simptomai?

Į organizmą patekę kiaušinėliai gali sukelti karščiavimą, kosulį, dusulį, pilvo skausmus, pykinimą, viduriavimą. Protarpiais gali išberti ir niežėti odą. Lervų kiaušinėliai, numigravę į akis, gali pažeisti net jas.

Ši liga dažniau pasitaiko tarp miesto gyventojų, ja dažniau serga moterys, nes jos gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže.

Profilaktika

  • Laikytis higienos: grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šunimi, kate kruopščiai nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu su muilu.

  • Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, vandenį gerti tik iš patikimų švarių vandens šaltinių.

  • Savo augintinius reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, maistui skirtų indų.

  • Surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais, rūpintis savo augintinių švara.

  • Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Nenaudojamas uždengti. Smėlį keisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas.

  • Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto, jeigu jo negalima nuplauti, nevalgyti.

  • Maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiose nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, jie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/ ir http://www.ulac.lt/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..