Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Profilaktikos priemonės sėkmingam astmos valdymui


Profilaktikos priemonės sėkmingam astmos valdymui


 

Astma yra viena  iš labiausiai  paplitusių  lėtinių  ligų  ir  viena  iš  dažniausių  mirties  priežasčių  pasaulyje.  Dėl šios ligos sergantieji praranda  produktyvumą bei darbo našumą. Sergantiesiems būdingi dažni ligos paūmėjimai. Astmos eiga gali būti nuo lengvos iki sunkios, o simptomai dažnesni naktį arba anksti ryte. Dažniausi astmos simptomai:

  • Dusulys (dažniau priepuolinis).
  • Sunkumas ar spaudimas krūtinėje.
  • Švokštimas.
  • Kosulys, ypač naktį.

Aplinkoje padidėjęs alergenų kiekis, cheminės medžiagos, fizinis krūvis, stiprūs išgyvenimai, medikamentai gali sukelti astmos paūmėjimą, kurį signalizuoja:

  • Kosulys, švokštimas, švilpimas, triukšmingas alsavimas.
  • Sunkumo, spaudimo pojūtis krūtinėje, trumpas įkvėpimas, skausmas krūtinėje, pasunkėjęs ir dažnas kvėpavimas.
  • Nosies sparnelių plėtimas.
  • Melsvos lūpos ir pirštų nagai.

Profilaktinės priemonės siekiant išvengti ligos paūmėjimo:

  • Gyvūnų alergenai: jų poveikį galima efektyviai sumažinti tik atsisakius naminių gyvūnėlių.
  • Tabako dūmai: tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai turėtų mesti rūkyti. 
  • Dulkių erkutės: patalynės užvalkalai turėtų būti skalbiami ne rečiau kaip kartą kas 7–10 dienų aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, taip pat svarbus kilimų, pliušinių žaislų atsisakymas, reguliarus patalynės, čiužinių vėdinimas. Visa tai gali palengvinti astmos simptomus.
  • Tarakonai: reguliarus ir kruopštus namų valymas, pesticidų naudojimas (kai paciento nėra namuose, vėliau būtina patalpas išvėdinti). 
  • Pelėsiai ir žiedadulkės: kai lauke didelė žiedadulkių ir pelėsių sporų koncentracija, pacientai turėtų kuo daugiau laiko praleisti patalpose, laikyti uždarus langus. Taip pat būtina naikinti pelėsius namuose, naudoti oro valytuvus. Oro drėgmė namuose neturėtų viršyti 50 proc.
  • Krosnių dūmai ir kiti oro teršalai: tinkamas kaminų įrengimas, patalpų vėdinimas, oro valytuvų naudojimas.
  • Virusinės infekcijos: organizmo grūdinimas, vidutinę ir sunkią astmos formą turinčių pacientų kasmetinis skiepijimas nuo gripo. Gydymas nuo uždegimo iki visiško infekcijos išgijimo. 
  • Fizinė veikla: tinkamas fizinės veiklos plano sudarymas, inhaliuojamųjų TVBA (trumpo veikimo įkvepiamasis(-ieji) β2-agonistas(-ai)) vartojimas prieš didelį fizinį krūvį. 
  • Medikamentai ir maisto alergenai: nevartoti astmą provokuojančių medikamentų ir maisto produktų. 
  • Profesiniai alergenai: profesinės astmos diagnozė turėtų būti apsvarstoma visuomet, pirmą kartą diagnozuojant astmą suaugusiajam. Pasitvirtinus diagnozei, pacientui turėtų būti sudaromos sąlygos dirbti, neveikiamam alergeno.

Dažnesnis kontaktas su alergenais, ypač urbanizuotose vietovėse, prasta sveikatos priežiūra besivystančiose šalyse ir tokie aplinkos veiksniai kaip virusinės infekcijos ar pasyvus ir aktyvus rūkymas – vienos svarbiausių didėjančio astmos paplitimo bei šios ligos paūmėjomo priežasčių. Astmos prevencija bei rizikos veiksnių identifikavimas ir vengimas yra vieni svarbiausių astmos valdymo prioritetų kurių negalima pakeisti vien tik medikamentiniu gydymu.

 

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Literatūra:

  1. Norvaišienė R., Zolubas M. 2012. „Astma“.
  2. Palačionytė J., Malakauskas K. 2021. 2 tipo kvėpavimo takų uždegimas ir jo slopinimas biologiniais vaistais sergant astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga. Pulmonologija ir alergologija, Tomas 5, Nr.2. Prieiga per internetą: http://pia.pulmoalerg.lt/index.php/PIA/article/view/761/726
  3. Taminskienė V., Vaitkaitienė E., Valiulis A. 2014. Pacientų mokymas kaip bronchų astmos valdymo metodas. Vaikų pulmonologija ir alergologija. XVII tomas, Nr. 2. Prieiga per internetą: https://www.pediatrija.org/multisites/pediatrija/images/stories/pdf/zurnalas/2014_2/vaiku%20alergologija%20ir%20pulmonologija_2014-2.pdf#page=26

Nuotraukos: https://www.freepik.com

Bendradarbiaujame:                   plačiau..