Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Raudonukė - skiepais valdoma liga


Raudonukė - skiepais valdoma liga


Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais. Specialistai primena, kad raudonuke gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugę. Vaikams raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos.

Ligos šaltinis

Ligos infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju.

  • Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo.

  • Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų.

Raudonukė nėra sunki liga, bėrimas būna sunkiai pastebimas, todėl kartais žmonės ja perserga patys to nežinodami. Tačiau tokie asmenys aplinkiniams itin pavojingi kaip infekcijos šaltinis. Esant reikalui taikomas simptominis gydymas.

Rizika nėštumui

Didžiausią problemą raudonukė gali sukelti nėščioms moterims, nes, užsikrėtus nėštumo metu, raudonukės virusas sutrikdo vaisiaus vystymąsį, t.y. pasižymi stipriu apsigimimus sukeliančiu poveikiu, todėl tokių nėščiųjų naujagimiams gali pasireikšti įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai gali būti sunkesni. Susirgus nėštumo pradžioje, dažnai įvyksta persileidimai. Nėščios moterys, dirbančios vaikų kolektyvuose (pvz., darželiuose, mokyklose ir kt.) gali užsikrėsti nuo lengvomis, kartais net nepastebimomis raudonukės formomis sergančių vaikų.

Prevencija 

Patikimiausia prevencinė priemonė nuo raudonukės – skiepai. Lietuvoje nuo raudonukės pradėta skiepyti 1992 metais. Remiantis moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozių. Pradėjus visuotinio skiepijimo raudonuke programas, įgimto raudonukės sindromo dažnis Europoje sumažėjo daugiau nei 90 proc. Pirma vakcinos dozė skiepijama antraisiais vaiko gyvenimo metais, o antroji – ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Statistika 

Lietuvoje pernai dvejų metų vaikų skiepijimų aprėptys siekė (90,2 proc.), o septynerių metų amžiaus vaikų grupėse – 90,6 proc.  

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: http://www.ulac.lt/

Nuotrauka: https://www.freepik.com/ 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..