![]() KLAIPĖDOS MIESTAS |
![]() NERINGA |
Rūšiuoju atliekas - tausoju gamtą
Rūšiuoju atliekas - tausoju gamtą
Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kurios imantis kiekvienas asmuo gali prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje bei pasaulyje mažinimo. Kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus!
Rūšiavimo svarba:
- Taupome išteklius: medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos. Tad rūšiuodami taupome nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius.
- Kovojame prieš klimato atšilimą: rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.
- Mažiname sąvartynus: rūšiuojant mes mažiname sąvartynus, atliekos yra perdirbamos arba naudojamos energijai išgauti, todėl gerokai mažiau teršia mūsų gyvenamąją aplinką.
- Taupome energiją: rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.
Sąvartynai kenkia aplinkai ir sveikatai:
- Tarša ir smarvė: šiukšlėmis užteršiami didžiuliai žemės plotai bei požeminiai vandenys.
- Pavojus sveikatai: yrant atliekoms išsiskiria žalingos dujos ir cheminiai junginiai, kurie kenkia gamtai, gyvūnams bei žmonių sveikatai.
- Pavojus gyvūnams: sąvartynuose gyvūnai supainioja atliekas su maistu, jomis apsinuodija ir susižeidžia.
- Ligos ir parazitai: sąvartynuose veisiasi žiurkės, nešiojančios ligas ir parazitus, paukščiai atliekas išnešioja į aplinkinius regionus.
- Kenksmingos dujos: pūvant atliekoms, išsiskiria metanas ir CO2. Šios dujos didina šiltnamio efektą, kenkia augalams ir žmonių sveikatai.
Ką dar galime padaryti?
Pradėkite rūšiuoti – pirmas žingsnis, jei norime gyventi švarioje šalyje, gerti neužterštą vandenį bei kvėpuoti tyru oru. Tačiau vien to nepakanka norint būti atsakingu vartotoju. Vertėtų vadovautis 3P taisykle:
pakuočių mažinimas -> pakartotinis panaudojimas -> perdirbimas
Pakuočių mažinimas:
Vartojimas kasdien auga drauge su gyventojų skaičiaus pasaulyje didėjimu. Tačiau mūsų įpročiai taip pat nėra draugiški aplinkai. Kuo daugiau vartojame – tuo daugiau teršiame. Tad reikėtų vadovautis keliais paprastais patarimais:
-
perkame tik tai, ko reikia;
-
perkame rečiau, bet didesniais kiekiais;
-
perkame tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos;
-
perkame prekes tokiose pakuotėse, kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunamos baterijos);
-
perkame aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų);
-
naudojame mažiau plastikinių maišelių – į parduotuvę atsinešame savo medžiaginį maišelį.
Pakartotinas panaudojimas:
Daugybė pakuočių, kurias nusiperkame, gali pradėti gyventi antrą gyvenime dar mūsų namuose:
- prekybos centruose įsigyjami plastikiniai pirkinių maišeliai namuose gali tapti šiukšlių maišais, o popieriniai – vyniojimo medžiaga;
- vokai gali būti naudojami užrašams, pastaboms pasižymėti;
- stikliniai indai gali tapti įvairaus pobūdžio produktų talpyklomis;
- laikraščius, kartono pakuotes galima naudoti kaip pakavimo medžiagą;
- seni drabužiai namuose gali tapti naujais pagalvių užvalkalais, servetėlėmis;
- padangos gali būti kūrybingai panaudojamos namuose – pavyzdžiui, kaip sūpynės vaikams;
- medienos gaminiai gali būti naudojami kaip malkos;
- sena elektros įranga gali būti aukojama labdaros organizacijoms, o ne išmetama.
Perdirbimas:
Kasdien namuose susidaro nemaža dalis vadinamųjų žaliųjų atliekų. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios tokių atliekų tonos susidaro 300-500 m3 kenksmingų dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai:
-
kompostuoti galima sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas;
-
virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius;
-
nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji yra užteršiama;
-
negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.
Straipsnį ir skrajutę paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė
Informacijos šaltinis: http://www.zaliasistaskas.lt/
Nuotraka: https://www.freepik.com/
Bendradarbiaujame:
plačiau..