KLAIPĖDOS
MIESTAS

Rūšiuoju atliekas - tausoju gamtą

2020-02-10

Rūšiuoju atliekas - tausoju gamtą

Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kurios imantis kiekvienas asmuo gali prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje bei pasaulyje mažinimo. Kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus!

Rūšiavimo svarba:

Taupome išteklius: medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos. Tad rūšiuodami taupome nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius.
Kovojame prieš klimato atšilimą: rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.
Mažiname sąvartynus: rūšiuojant mes mažiname sąvartynus, atliekos yra perdirbamos arba naudojamos energijai išgauti, todėl gerokai mažiau teršia mūsų gyvenamąją aplinką.
Taupome energiją: rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.

Sąvartynai kenkia aplinkai ir sveikatai:

Tarša ir smarvė: šiukšlėmis užteršiami didžiuliai žemės plotai bei požeminiai vandenys.
Pavojus sveikatai: yrant atliekoms išsiskiria žalingos dujos ir cheminiai junginiai, kurie kenkia gamtai, gyvūnams bei žmonių sveikatai.
Pavojus gyvūnams: sąvartynuose gyvūnai supainioja atliekas su maistu, jomis apsinuodija ir susižeidžia.
Ligos ir parazitai: sąvartynuose veisiasi žiurkės, nešiojančios ligas ir parazitus, paukščiai atliekas išnešioja į aplinkinius regionus.
Kenksmingos dujos: pūvant atliekoms, išsiskiria metanas ir CO². Šios dujos didina šiltnamio efektą, kenkia augalams ir žmonių sveikatai.

Ką dar galime padaryti?

Pradėkite rūšiuoti – pirmas žingsnis, jei norime gyventi švarioje šalyje, gerti neužterštą vandenį bei kvėpuoti tyru oru. Tačiau vien to nepakanka norint būti atsakingu vartotoju. Vertėtų vadovautis 3P taisykle:

pakuočių mažinimas -> pakartotinis panaudojimas -> perdirbimas

Pakuočių mažinimas:

Vartojimas kasdien auga drauge su gyventojų skaičiaus pasaulyje didėjimu. Tačiau mūsų įpročiai taip pat nėra draugiški aplinkai. Kuo daugiau vartojame – tuo daugiau teršiame. Tad reikėtų vadovautis keliais paprastais patarimais:

perkame tik tai, ko reikia;
perkame rečiau, bet didesniais kiekiais;
perkame tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos;
perkame prekes tokiose pakuotėse, kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunamos baterijos);
perkame aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų);
naudojame mažiau plastikinių maišelių – į parduotuvę atsinešame savo medžiaginį maišelį.

Pakartotinas panaudojimas:

Daugybė pakuočių, kurias nusiperkame, gali pradėti gyventi antrą gyvenime dar mūsų namuose:

prekybos centruose įsigyjami plastikiniai pirkinių maišeliai namuose gali tapti šiukšlių maišais, o popieriniai – vyniojimo medžiaga;
vokai gali būti naudojami užrašams, pastaboms pasižymėti;
stikliniai indai gali tapti įvairaus pobūdžio produktų talpyklomis;
laikraščius, kartono pakuotes galima naudoti kaip pakavimo medžiagą;
seni drabužiai namuose gali tapti naujais pagalvių užvalkalais, servetėlėmis;
padangos gali būti kūrybingai panaudojamos namuose – pavyzdžiui, kaip sūpynės vaikams;
medienos gaminiai gali būti naudojami kaip malkos;
sena elektros įranga gali būti aukojama labdaros organizacijoms, o ne išmetama.

Perdirbimas:

Kasdien namuose susidaro nemaža dalis vadinamųjų žaliųjų atliekų. Dėl kiekvienos į sąvartyną patenkančios tokių atliekų tonos susidaro 300-500 m³ kenksmingų dujų. Todėl svarbu, kad tokios atliekos būtų surenkamos ir sutvarkomos atskirai:

kompostuoti galima sodo ir daržo atliekas: gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas;
virtuvės atliekas: daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius;
nepatartina kompostuoti piktžolių su sėklomis, kurios gali išlikti ir subrendusiame komposte. Paskleidus tokį kompostą dirvoje, ji yra užteršiama;
negalima kompostuoti skerdienos, mėsos ir žuvies atliekų, virtų daržovių.