Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Storosios žarnos vėžys išsiskiria dešimtmečiais trunkančia ligos eiga

Vasario 4 d. – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šiais metais minėdami šią dieną didžiausią dėmesį norime skirti storosios žarnos (kolorektaliniam) vėžiui, kuris yra trečias pagal dažnį onkologinis susirgimas pasaulyje. Kolorektalinis vėžys pasaulyje yra ketvirtoji pagal dažnumą vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežastis ir trečioji – moterų.

Kolorektalinis vėžys – piktybinis navikas, susiformuojantis storojoje ar tiesiojoje žarnoje. Ligos vystymasis siejamas su intensyviu gyvenimo tempu, ilgalaikiu stresu, fizinio aktyvumo stoka, rūkymu, netaisyklinga mityba, nutukimu.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys ligos vystymąsi:

  • paciento amžius,
  • šeiminė anamnezė,
  • uždegiminės žarnyno ligos,
  • anksčiau taikyta spindulinė terapija,
  • šeiminė adenominė polipozė ir Lynčo sindromas,
  • pankolitas (lyginant su bendrąja populiacija didina ligos riziką 5–15 kartų),
  • vyriška lytis [2].

Storosios žarnos vėžys, lyginant su kitais onkologiniais susirgimais, išsiskiria lėta, dešimtmečiais trunkančia gerybinių pakitimų piktybėjimo eiga. Dėl lėtos ligos eigos asmenys gali jausti bendrus sveikatos sutrikimus, būdingus daugeliui ligų, nėra vieno specifinio klinikinio storosios žarnos vėžio simptomo. Tačiau remiantis tyrimais nustatyta, kad esant pakitimams storojoje žarnoje pacientus dažnai kamuoja:

  • obstipacijos,
  • tuštinimasis krauju,
  • bendras silpnumas,
  • pilvo skausmas,
  • krentantis svoris,
  • neretai diagnozuojama anemija [3].

Tačiau ankstyvose vėžio stadijose žmogus gali nejausti ir visiškai jokių nusiskundimų. Greičiausiai būtent dėl šios priežasties daugelyje šalių nacionaliniu mastu įdiegtos storosios žarnos vėžio prevencijos programos. Lietuvoje 50–74 m. amžiaus pacientams kas dveji metai profilaktiškai atliekamas testas slaptam kraujavimui išmatose nustatyti. Nustačius teigiamą testo rezultatą, pacientas siunčiamas detalesniam ištyrimui dėl galimų navikinių pakitimų. Ši programa yra veiksminga ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, nes padeda diagnozuoti tiek nepiktybines, tiek piktybines storosios žarnos ligas. Taip pat ankstyva storosios žarnos pakitimų diagnostika yra pagrindinis gydymo sėkmę lemiantis veiksnys [1,3].

 

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė


Literatūra:

  1. Mikalauskas S., Misenko P., Stravinskaitė A., Rutkauskaitė D. ir kt. 2011. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos pirmieji rezultatai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Medicinos teorija ir praktika, Nr. 2.
  2. Staniulis T., Rimkutė A., Bylaitė E. 2020. Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys: diagnostika ir gydymas. Sveikatos mokslai, Nr. 5. Prieiga per internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2020/09/%E2%99%A52020-SM5.Internetas-133-138.pdf
  3. Vaičaitė L., Valiukaitė K., Rugieniūtė J. 2020. Klinikinių simptomų reikšmė diagnozuojant storosios žarnos pakitimus. Sveikatos mokslai, Nr. 4. Prieiga per internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2020/08/2020-SM4-Internetas-50-52.pdf

Iliustracijos:

Bendradarbiaujame:                   plačiau..