Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Traumos

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje pasaulio šalių traumatizmas ir apsinuodijimai - dažna sveikatos sutrikimų bei mirčių priežastis. Europos Sąjungos (ES) šalyse namuose ir laisvalaikio metu per metus gyventojai patiria apie 20 mln. traumų, iš kurių 83 tūkst. yra mirtinos.

Latvija, Lietuva ir Estija pirmauja ES pagal vaikų 0-4 metų amžiaus patiriamas traumas namuose. Lietuvoje traumos yra trečioje vietoje tarp mirtingumo priežasčių. Taigi ši tema yra labai aktuali.

PSO duomenimis, dažniausios traumų ir nelaimingų atsitikimų priežastys namuose – gaisras, apsinuodijimas, uždusimas, nesaugūs elektros prietaisai, variklio išmetamos dujos, kritimai.

Traumatizmas – traumų visuma, kurios periodiškai kartojasi esant tam tikroms aplinkybėms tose pačiose gyventojų grupėse ir tam tikru laikotarpiu.  Traumos skirstomos į tyčines ir netyčines. Tyčinės – tai kitų asmenų sukeltos traumos (žmogžudystės) bei į save nukreipti veiksmai (savižudybės). Taip pat tyčinėms traumoms  priskiriamos ir karo ar teroro aktų metu patirtos traumos. Netyčinės traumos klasifikuojamos  pagal jų atsiradimo aplinkybes: apsinuodijimas, paskendimas, nudegimas, kritimas, transporto trauma ir kitos. Skirstant traumas į  tyčines ir netyčines, akcentuojamos ne jų pasekmės, bet įvykiai ar aplinkybės, sukeliančios jas.

Traumatizmą sukeliančios priežastys ir aplinkybės gali būti įvairios ir skirtingos, tačiau vistik daugiausia nelaimingų atsitikimų nutinka buityje, didelė dalis jų įvyksta dirbant ar pramogaujant gamtoje. Traumos paprastai nutinka ne tik netikėtose situacijose, bet ir pačiais netikėčiausiais būdais ir yra labai įvairios – nuo galūnių patempimų ar išnirimų, iki sudėtingų kaulų lūžių ir nudegimų, dėl ko netgi prireikia rimtos medikų pagalbos.

Dažniausiai pasitaikančios traumos pagal kūno vietą:

Kelio 22%
Pėdos 13%
Nugaros sužeidimai 10%
Kulkšnies 8%
Peties 6%
Klubo 6%
Achilo sausgyslės pažeidimai:
vyrams 6%
moterims 0.5%

Nesunkios traumos – tai minkštųjų audinių, raumenų ir raiščių pažeidimai. Dažniausiai pasitaiko įvairūs sumušimai, raiščių ir sausgyslių patempimai, raumenų pažeidimai.


Dažniausiai pasitaikančios traumos, tai:
• Raumenų pažeidimai;
• Raiščių pažeidimai;
• Sausgyslių pažeidimai;
• Sąnarių išnirimai;
• Kaulų lūžiai.

Skausmas yra dažnas simptomas, kuris paprastai lydi įvairias traumas. Taip pat dažnai sumušta, pažeista vieta tinsta, atsiranda mėlynės.  Galimi ir judesio apribojimai, matomos sąnario, kaulo deformacijos. Geriausia kreiptis į medikus sužinoti tikslią diagnozę bei gauti reikalingą pagalbą, bet jei trauma nėra labai rimta, žinodami kaip teisingai elgtis, galime ir patys sau nemažai padėti.

Namuose per pirmas 48 valandas reikia vadovautis RICE (liet. RŠKE) protokolu:
• R (angl. Rest), ramybė – nutraukti bet kokią veiklą, keliančią skausmą.
• I (angl. Ice), šaldymas – pažeistą vietą reikia šaldyti 15-20 min. 4-6 kartus per dieną, tinka vanduo su ledukais, specialių šaldančių priemonių galite įsigyti vaistinėje.
• C (angl. Compression), kompresija – patinimui sumažinti padeda pažeistos vietos kompresija, tinka elastinis bintas.
• E (angl. Elevation), elevacija ar pakėlimas – pažeistą galūnę kiek įmanoma laikyti pakeltą, kad sumažintumėte patinimą.

Fiziniai pratimai, mankšta ir judėjimas didina kaulų masę, stiprina kaulus. Rekomenduojamos tokios fizinio aktyvumo rūšys, kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, šokiai, plaukimas, važiavimas dviračiu, tenisas, slidinėjimas ir pan. Laikyseną ir pusiausvyrą gerina ir kaulų sistemą stiprina jogos, tempimo, pilateso, kalanetikos, jėgos pratimai. Gerėjant koordinacijai ir fizinei ištvermei, sumažėja traumų tikimybė.Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kasdien bent 10 minučių darant jogos pratimus gerėja kaulų tankis. Kuo jis didesnis, tuo geresnė kaulų būklė. Tai buvo įrodyta vieno mokslinio eksperimento metu, kur buvo tirtos dvi žmonių grupės: viena jogos pratimus atlikdavo kasdien, kita jų nedarė.

Mitybos įtaka taip pat svarbi. Tvirtumo kaulams pirmiausia suteikia mineralai kalcis, magnis ir juos pasisavinti padedantis vitaminas D. Esant šių medžiagų trūkumui kaulai trapesni, greičiau skyla ir lūžta. Daug kacio turi pieno produktai (varškė, jogurtas, sūris), žuvis (silkė, lašiša), sėklos, riešutai, rudieji ryžiai, avižos, grikiai. Taip pat jo yra ir žaliosiose daržovėse, tokiose kaip brokoliai, špinatai, lapinės salotos, salierai, šparaginės pupelės, briuselio kopūstai. Ankštinės daržovės (žirniai, lęšiai, pupelės) taip pat turtingos kalciu.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad geriant du puodelius kavos per dieną organizmas kasdien praranda 6 mg kalcio. Todėl nereikėtų piktnaudžiauti kava. Taip pat reikėtų atsisakyti riebios mėsos, padažų, konditerijos gaminių, majonezo, gazuotų gėrimų. Druska, alkoholis, rūkymas, nesubalansuotos dietos (ypač ilgalaikės baltyminės), badavimas neigiamai veikia visą organizmą, skatina ir kalcio praradimą.Bet kaulų stiprumas priklauso ne tik nuo subalansuotos mitybos, bet ir nuo genetikos, gyvenimo būdo. Pasistenkite nesinervinti, nes streso hormonas neigiamai veikia ir kaulus.

Saugokime save ir būkime sveiki 


 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..