Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Vaikai. Antsvoris ir nutukimas


Vaikai. Antsvoris ir nutukimas


Spartėjant gyvenimo tempui, laisvėjant maisto prieinamumui, atsirandant daugybei perdirbtų produktų bei besiplėtojant maisto ruošimo ir gamybos technologijoms, itin padidėjus kaloringų, turinčių daug cukraus, druskos ir riebalų maisto produktų suvartojimui, visuomenėje sparčiai daugėja mitybos sutrikimų.

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, daugelis sveikatos sutrikimų, negalavimų ar net ligų sietini su sveikos mitybos bei gyvensenos įpročių stoka (Nakano, Hirano, Hotta, Fujita, Yanagi,  2019). Tad neracionali mityba tampa vienu iš esminių faktorių, neigiamai atsiliepiančių vaikų sveikatai, ir ilgainiui gali sukelti nepageidaujamų pasekmių – lėtines ligas, mitybos nepakankamumą, maistinių medžiagų trūkumą, antsvorį, nutukimą ir kitų iš jų kylančių ligų (pvz., cukrinis diabetas, atsparumas insulinui, kvėpavimo sutrikimai, širdies ir kraujagyslių ligos, hipertenzija, virškinimo sistemos organų ligos) bei sutrikdyti gyvenimo kokybę.

ES Taryba pripažįsta, jog viena iš geriausių investicijų į Europos jaunąją kartą siekiant geros sveikatos yra sveika mityba. Taip pat pažymi, kad antsvoris ir nutukimas – su mityba susijusios būklės – vienos iš tiesioginio poveikio veiksnių vaiko sveikatai. Keliamas susirūpinimas, jog vaikai ir jaunimas linksta maitintis išorinėje aplinkoje ir vartoti greitąjį maistą, kuris dažniausiai pasižymi dideliu riebalų, druskos ir cukraus kiekiu, cukrumi saldintus ir energinius gėrimus, kas ir skatina neteisingų įpročių formavimąsi bei lemia antsvorį ir nutukimą. 

2016 metų PSO duomenimis, daugiau kaip 340 milijonų pasaulio vaikų ir paauglių (5–19 metų) turėjo antsvorį ar buvo nutukę. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp 5–19 metų vaikų ir paauglių dramatiškai išaugo nuo vos 4 proc. 1975 m. iki kiek daugiau nei 18 proc. 2016 m.

Lietuvos Respublikos higienos instituto vaikų sveikatos stebėsenos sistemos preliminariais duomenimis (dar nėra pateiktos visos vaikų sveikatos pažymos už ataskaitinius laikotarpius), Lietuvoje 5–19 metų vaikų, turinčių antsvorį, skaičius 2016 m. nuo 10,15 proc. išaugo iki 21,28 proc. 2020 m.            

Vertinant vaikų nutukimą ar antsvorį Lietuvoje, vadovaujamasi PSO apibrėžtimis. 5–19 metų vaikams nutukimas ar antsvoris apibrėžiamas pagal standartinius nuokrypius:

  • antsvoris, kai vienu ar dviem standartiniais nuokrypiais KMI didesnis nuo atitinkamo amžiaus vidurkio;

  • nutukimas, kai dviem ar daugiau standartiniais nuokrypiais KMI didesnis nuo atitinkamo amžiaus vidurkio.

Didėjantį vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimą lemia nesubalansuota mityba (ji taip pat gali lemti ir per mažą svorį). Antsvoris ir nutukimas yra papildomi rizikos veiksniai vaikų sveikatai. Tai tiesiausias kelias į lėtines ligas, padidėjusį sergamumą ar net gali sukelti priešlaikinę mirtį.

1 pav. 2–6 m. ir 7–17 m. amžiaus vaikų, turinčių antsvorį ar nutukimą, preliminarus bendras procentinis skaičiaus pasiskirstymas 2016–2022 metais (2022-03-31 duomenys) Lietuvoje

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal Lietuvos Respublikos higienos instituto vaikų sveikatos stebėsenos sistemos duomenis

Higienos institutas akcentuoja, jog „Duomenys už 2020–2021 mokslo metus į sistemą suvesti nepilnai, todėl suformuotos ataskaitos yra statistiškai nepatikimos“. Nepaisant to fakto,  galima daryti preliminarią išvadą: stebima ryški antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų skaičiaus augimo tendencija – t. y. kas ketvirtas vaikas turi svorio problemų.

Sparčiai didėjantį vaikų, turinčių antsvorį ar nutukimą, skaičių lemia nesubalansuota mityba. Dėl antsvorio ar nutukimo kyla lėtinių neinfekcinių ligų grėsmė. Norint to išvengti, vaikai turi būti mokomi sveikos gyvensenos (kartu ir aktyvaus gyvenimo būdo) ir mitybos principų, kurie gali tapti prevencine priemone vaikams išvengti sveikatos sutrikimų, ligų ir net ankstyvos mirties. Kasdienis sveikos gyvensenos principų taikymas prisideda prie sklandžios vaiko raidos, leidžia jam augti, vystytis, užtikrina fizinį ir protinį darbingumą bei sveiką ateitį.

Norint to pasiekti, vaikų mityba turi atitikti tam tikras sveikos mitybos taisykles ir principus.

Nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas – trys pagrindiniai sveikos mitybos principai, kuriais vadovaujantis užtikrinama pakankama ir atitinkanti vaikų amžių mityba (Bulotaitė, 2020).

  • Nuosaikumas. Jis turi būti taikomas visoms maistinėms medžiagoms – t. y.  jų turi būti tinkamas kiekis. Medžiagų trūkumas ar perviršis gali būti labai žalingas ir kenksmingas sveikatai.

  • Įvairumas. Kiekvienas maisto produktas yra turtingas tam tikrų maistinių medžiagų, tam tikrais mikro- ir makroelementais (net tų pačių produktų, bet užaugintų skirtingose vietose, maistinė sudėtis gali labai skirtis) bei jų proporcijomis; jų pasisavinimas taip pat yra skirtingas. Tad norint užtikrinti reikiamų medžiagų kiekį augančiam ir bręstančiam organizmui, maistas turi pasižymėti įvairove.

  • Subalansuotumas. Būtina išlaikyti ne tik baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei skaidulų tam tikrą santykį, jų atitinkamą kiekį. Pabrėžtina, jog poreikiai yra labai individualūs, priklausantys ir nuo lyties, ir nuo amžiaus, ir nuo fizinio aktyvumo.

Sveikos mitybos taisyklės didžiąja dalimi sutampa su rekomenduojamomis suaugusiems ir  atitinka maisto pasirinkimo piramidę. Taisyklės vaikams reikalingos, kad jie gebėtų suprasti ir žinoti, kas gerai, o kas netinkama. Jomis vadovaudamiesi vaikai turi galimybę išmokti pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus. O šie įgūdžiai gali tapti tolimesnio gyvenimo pagrindu. Labai tikėtina, jog vaikai tokias žinias taikys ir toliau. Sveika gyvensena leidžia vaikams augti sveikiems, užtikrinama jų raida, o nuo to priklauso jų tolesnė sveikata, darbingumas bei būsimas tolimesnis jų gyvenimas. Išskirtinos šios pagrindinės taisyklės:

  • Gerti pakankamą skysčių kiekį, ypač vandens.

  • Kelis kartus per dieną valgyti daržovių̨ ir vaisių, ypač šviežių (400 g rekomenduojama minimali norma).

  • Kelis sykius per dieną valgyti viso grūdo duonos, kruopų, makaronų.

  • Valgyti liesos mėsos, ankštinių daržovių, žuvies, paukštienos.

  • Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus.

  • Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus; saldžius gėrimus, saldumynus, saldainius reikėtų vartoti tik retai ir mažai.

  • Valgyti ne tokį sūrų maistą.

 Vaikų mityba turi pasižymėti:

  • maisto produktų įvairove;

  • mažesniu gyvūninių riebalų (turinčių daug sočiųjų riebalų) kiekiu;

  • siekiu, jog riebus, saldus ir sūrus maistas būtų vartojamas tik gavus tinkamą kitų maisto grupių produktų kiekį;

  • subalansuotumu.

Pabrėžtina, jog vaikui reikalingos maistinės medžiagos idealiu atveju turi būti gaunamos iš kokybiško, įvairaus ir subalansuoto (kad tam tikrų medžiagų perteklius ar trūkumas nesukeltų sveikatos sutrikimų) maisto. Taip pat svarbus ir maisto paruošimo būdas, rekomenduojamas tausojantis, kai maksimaliai išsaugomos visos naudingosios savybės. Tausojantys būdai: troškinimas, virimas vandenyje ar garuose, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, o jei kepamas, tai įvyniojus popieriuje ar folijoje.

Vaikystė – laikotarpis, suteikiantis unikalią galimybę daryti poveikį visam gyvenimui sveikatos, gyvenimo kokybės ir lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos srityse. Šiuo svarbiu periodu didžiausias pavyzdys vaikams – tėvų elgesys. Tad sveikos, racionalios mitybos principų diegimas turi prasidėti šeimose. Tėvams tenka ypač svarbus vaidmuo – jų elgesys ir santykis su maistu gali tapti svarbiausiu veiksniu formuojant ir palaikant sveikos mitybos įpročius vaikui.

Literatūra:

  1. Butkutė, U., Židonienė, I. Vaikų sveikata 2016 m. Higienos institutas. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku%20sveikata%202016.pdf
  2. Europos sąjungos Taryba. (2018). Sveika vaikų mityba – sveika Europos ateitis (išvados). Prieiga per internetą: http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9796-2018-INIT/lt/pdf
  3. Kim, H. S., Park, J., Ma, Y., Im, M. (2019). What Are the Barriers at Home and School to Healthy Eating? Overweight/Obese Child and Parent Perspectives. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6752691/
  4. Kontautienė, V. (2016). Fizinės būklės savikontrolės ugdymo įtaka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų (10–11 metų) fiziniams gebėjimams ir požiūriui į fizinės sveikatos ugdymą. Visuomenės sveikata, 2016/priedas Nr. 2. Prieiga per internetą:  http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2016.priedas2/VS%20priedas%202016%20Nr2%20ORIG%20Fizine%20bukle.pdf?gathStatIcon=true
  5. Lietuvos Respublikos Higienos institutas. Vaikų sveikatos stebėsenos sistema. Prieiga per internetą: http://vssis.hi.lt
  6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/Sveikos_ir_tvarios_mitybos_rekomedacijos3.pdf
  7. Nakano, S., Hirano Ch., Hotta, K., Fujita, Y., Yanagi, H. (2019). Factors associated with overweight status, obesity, and sedentary behavior in elementary and junior high school students. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6992524/
  8. Našlėnė, Ž., Petrauskaitė, I., Želvienė, A. (2020). Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf
  9. Sharma, S., Sheehy, T., Kolahdooz, F., Barasi, M. (2017). Mityba. Vilnius: Vaistų žinios.
  10. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Sveikos gyvensenos pagrindai,
    arba ką mes žinome apie sveiką gyvenseną.
    Prieiga per internetą: http://smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Sveikatos_mokymas/Patarimai/Str.%20sveikos%20gyvensenos%20pagrindai.pdf
  11. World Health Organization. Child growth. Prieiga per internetą: https://www.who.int/health-topics/child-growth
  12. World Health Organization. Investing in children: The European child and adolescent health strategy 2015–2020.  Prieiga per internetą: https://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0010/253729/64wd12e_InvestCAHstrategy_140440.pdf
  13. World Health Organization, World Obesity Federation (2020). Obesity and overweight. Prieiga per internetą:  https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight
  14. World Health Organization. Situation of child and adolescent health in Europe (2018). Prieiga per internetą: https://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0007/381139/situation-child-adolescent-health-eng.pdf

 

Informaciją paruošė: mitybos specialistė Devalta Šešelgienė

 

Bendradarbiaujame:                   plačiau..