Vaikščiojimo nauda ir galimos klaidos vaikštant

Vienas iš pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Atlikta gausybė mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog fizinis pasyvumas yra svarbus antsvorio bei nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, depresijos, kai kurių vėžio formų ir kitų susirgimų išsivystymo rizikos veiksnys.

„Šiandien žmogui fizinis aktyvumas nėra gyvybiškai būtinas. Juk nebereikia medžioti, žvejoti, persekioti grobio, rinkti uogų, augalų ar malkų laužui. Šiandien, praleidę darbo dieną prie kompiuterio, liftu nusileidžiame prie savo automobilio. Prekybos centre eskalatoriumi pakylame į antrąjį aukštą. Parduotuvėse lentynos lūžta nuo energijos suteikiančių produktų, kurie dažnai yra riebūs ir turi daug cukraus“ (Lars Thool. Visapusiškas kūno treniravimas). Taigi didžioji dalis suaugusio žmogaus paros laiko skiriama profesinei veiklai ir įvairiems namų ruošos ar ūkio darbams, važiavimui įvairiu transportu. O laisvalaikį dažnai „suryja“ televizija, kompiuteris, socialiniai tinklai. Toks ar panašus gyvenimo būdas lėtai, bet užtikrintai plinta visame ekonomiškai išsivysčiusiame pasaulyje.

 Aktualus lankstukas apie pačią pigiausią ir paprasčiausią fizinio aktyvumo rūšį – vaikščiojimą:

http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Lankstukai/Lankstinukas_vaiksciojimo_nauda.pdf

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Alina Bocman