Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Vasarą erkės ypač aktyvios!


Vasarą erkės ypač aktyvios!


Specialistai įspėja, kad vasarą erkės ypač suaktyvėja. Sergamumo erkiniu encefalitu pakilimas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais, kai gyventojai dažniau būna gamtoje.

Sunki liga su liekamaisiais reiškiniais

Erkinis encefalitas (toliau EE) – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Erkiniam encefalitui būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

Erkinio encefalito  inkubacinis periodas vidutiniškai trunka  7 – 14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė. Pirmosios ligos fazės klinikiniai požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Po pirmosios EE stadijos eina ,,tariamo pasveikimo“ periodas. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20 – 30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Veiksmingiausia profilaktikos priemonė – skiepai

Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, o toliau reikalingos imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi:

  • Įprastinė schema - šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1–3 mėn. tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos.

  • Pagreitinta schema - šiltuoju metų laikotarpiu, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečia – 5–12 mėn. po antrosios.

Imunitetas

  • Apsauginis imunitetas susiformuoja tik po dviejų skiepo dozių ir tik praėjus dviem savaitėms po antros dozės suleidimo. Jis apsaugo nuo ligos tik vienerius metus.

  • Po trečios skiepo dozės apsauginis imunitetas trunka jau  3–4 metus.

  • Toliau reikalingos sustiprinančios dozės. Sustiprinančiųjų dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų bei žmogaus amžiaus (dažniausiai kas 3–4 m.).

Skiepijimo eiga

  • Jeigu po pirmos skiepo dozės skiepijimas nutrūko, tai skiepijimo schema turi būti pradėta iš naujo.

  • Jeigu po dviejų skiepo dozių nebuvo išlaikytas skiepijimo intervalas, skiepijimo schemą galima tęsti toliau, tiesiog įskiepyti trečią dozę.

  • Jeigu buvo užmiršta sustiprinančioji skiepo dozė, tai ją įskiepyti, skiepijimo schemos kartoti nereikia.

  • Reikia žinoti, kad laikotarpiu, tarp praleistų skiepijimo dozių, gali nebūti reikiamo apsauginio imuniteto, todėl įsisiurbus užsikrėtusiai erkei žmogus gali susirgti. Nuo erkinio encefalito skiepyti galima jau vienų metų amžiaus vaikus.  

Statistika

Erkinio encefalito susirgimai registruojami daugelyje pasaulio šalių. Ši liga labai išplitusi Europoje, Sibire, Rusijos rytuose, šiaurinėje Kinijos dalyje ir Japonijoje. Europoje, tuo pat metu ir Lietuvoje,  sergamumai pradėjo didėti nuo 1993 metų. Įvairiose Europos šalyse sergamumo rodikliai padidėjo nuo 2 iki 17 kartų. Lietuvoje privaloma šios ligos registracija pradėta 1968 m.  Nuo 1993 m., sergamumui sparčiai didėjant, ši liga tapo aktualia visuomenės sveikatos problema. Jei 1995–2002 m. laikotarpiu vidutinis šalies sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo 10,1 atv./100 tūkst. gyv., tai  2011–2019 m. laikotarpiu – 19 atv./100 tūkst. gyventojų

Su sergamumo erkių platinamomis ligomis Lietuvoje 2020 m. apžvalga galima susipažinti čia.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: http://www.ulac.lt/ ir  https://nvsc.lrv.lt/

Bendradarbiaujame:                   plačiau..