Ryšys tarp arterinės hipertenzijos ir lyties

Arterinė hipertenzija (AH) yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų pasaulyje. Sergant AH širdis yra alinama, jai tampa vis sunkiau dirbti, daroma žala ir kraujagyslėms, todėl  didėja rizika susirkti ir kitomis kardiovoskulinėmis ligomis. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, moterų sergamumas ir mirtingumas nuo kardiovaskulinių ligų didesnis nei vyrų.  Amerikos širdies asociacija jau 1999 m. paskelbė pirmąją rekomendaciją moterų kardiovaskulinių ligų prevencijai, o Lietuvoje apie šią problemą imta kalbėti tik prieš gerą dešimtmetį. 2022 m. Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 12 240 moterų.

Nors moterys kardiovaskulininėmis ligomis pradeda sirgti 10 metų vėliau nei vyrai, tačiau vyresnių nei 65 m. moterų sergančių  AH  yra daugiau nei vyrų. Lietuvoje iki 44 m. amžiaus sergamumas tarp lyčių yra panašus, tačiau senstant populiacijai skirtumai didėja. Po menopauzės atsiradęs kiaušidžių hormonų trūkumas skatina hipertenzijos, centrinio nutukimo, metabolinio sindromo, diabeto, dislipidemijos eigą. Remiantis Lietuvos statistiniais duomenis, matyti, kad tolygiai didėja tiek vyrų, tiek moterų sergamumas, tačiau moterų sergamumas AH nuo 64 metų didėja ženkliai. Bendras sergamumas hipertenzinėmis ligomis, tenkantis 1000 moterų, 2016 metais buvo 257,07, o 2021 metais – 280,86.

Remiantis Lietuvos gyventojų reprezentacinių imčių stebėjimas pagal jau 25 metus vykdomą CINDI programą žinoma, kad pusė suaugusių Lietuvos gyventojų turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, o veiksmingai jį reguliuoja tik apie 3 proc. vyrų ir 7 proc. moterų (Europos vidurkis – apie 30 proc.). Pagrindinė tokios neigiamos statistikos priežastis, tai nepakankama AH  kontrolė, apimanti pirmiausia ankstyvą nustatymą, o vėliau nuolatinį reguliavimą. Arterinė hipertenzija gydoma ne tik vaistais. Sveika gyvensena, rizikos veiksnių mažinimas yra labai svarbi sąlyga kontroliuojant šią ligą. Pagrindinės profilaktinės priemonės:

  • Metimas rūkyti. Rūkymas sukelia ūmų kraujospūdžio ir širdies susitraukimų dažnio padidėjimą, kurie išlieka ilgiau nei 15 min. surūkius 1 cigaretę. 
  • Kūno masės sumažinimas. Sumažinus svorį vidutiniškai 5,1 kg, sistolinis kraujospūdis gali sumažėti 4,4, o diastolinis – 3,6 mm Hg.
  • Saikingas alkoholio vartojimas. Sumažinus alkoholio vartojimą reikšmingai sumažėja sistolinis ir diastolinis kraujospūdis. Arterine hipertenzija sergantiems vyrams rekomenduojama sumažinti alkoholio vartojimą iki 20–30 g spirito per dieną, o moterims – iki 10–20 g per dieną.
  • Fizinis aktyvumas. AH sergantiems asmenis rekomenduojama kasdien mankštintis 30–45 min. Labiausiai rekomenduojami ištvermę ugdantys pratimai (ėjimas, bėgimas, plaukimas). Intensyvūs izometriniai pratimai, tokie kaip svorių kilnojimas, gali didinti kraujospūdį, todėl jų reikėtų vengti.     
  • Mažesnis druskos ir sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų kiekio maiste vartojimas. Norint sumažinti druskos kiekį, rekomenduojama papildomai nedėti druskos į jau paruoštą maistą, vengti persūdyto (ypač apdoroto maisto) ir valgyti daugiau patiekalų, pagamintų iš natūralių ingredientų, turinčių daugiau kalio.  Druskos vartojimo sumažinimas iki 4,7–5,8 g per dieną gali sumažinti kraujospūdį vidutiniškai 4–6 mm Hg.
  • Gausesnis vaisių ir daržovių, ypač turinčių kalio, vartojimas.  Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio, kuris padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, apelsinuose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose ir pomidorų sultyse.

Nors kalbant apie AH dažniausiai minimi vyrai, nes jie šia liga pradeda sirgti dešimtmečiu anksčiau, tačiau moterims po menopauzės rizika stipriai išauga, todėl labai svarbu, tai žinoti ir laiku imtis profilaktinių priemonių.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

Literatūra:

  1. Naimi, J. et al. 2017. Correlation between health literacy and health-related quality of life in patients with hypertension, in Tehran, Iran, 2015-2016. Electronic Physician, Vol. 9, Issue 1, p. 5712-5720
  2. Steponėnienė R. V. Arterinė hipertenzija. Prieiga per internetą: https://www.eurovaistine.lt/patarimai-ir-straipsniai/ligos-simptomai-ir-ju-gydymas/sirdis-ir-kraujotaka/arterine-hipertenzija
  3. Šerpytis P., Ciparytė L., Gaidelytė R. ir kt. 2011. Moterys ir kardiovaskulinės ligos. Sveikatos mokslai, Nr.5. Prieiga per internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/131-437-1-PB.pdf
  4. Zavedskaitė J., Kriukelytė D. 2018. Sergančiųjų arterine hipertenzija žinių ir savirūpos vertinimas. Socialinė sveikata, Nr. 1 (7). Prieiga per internetą: http://www.socialinisdarbas.lt/files/socialinisdarbaslt/SS_7.pdf#page=6

Statistiniai duomenys: Higienos  institutas. Prieiga per internetą: https://stat.hi.lt/ Nuotraukos: https://www.freepik.com

Facebook
Twitter
LinkedIn