Pasiruoškime vasarai – daugiau žinių apie salmoneliozę

Specialistai primena, kad šiltasis metų laikas itin palankus bakterijoms daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Viena iš tokių ligų yra salmoneliozė, kurios protrūkiai  paprastai registruojami vaikų ugdymo įstaigose, viešojo maitinimo įstaigose ir šeimose.

Salmoneliozė – bakterinė infekcija

Tai liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Į aplinką šios bakterijos patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Salmonelės pakankamai atsparios aplinkos poveikiui – sausame ore, šaltyje ilgai išlieka gyvybingos, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80 °C temperatūroje žūva per 10 min.

Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kartais bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama?

Kadangi salmonelių bakterijos gyvena ir veisiasia žmonių, gyvūnų ir paukščių žarnynę, jomis užsikrėsti galima valgant maisto produktus, kurie buvo užteršti išmatomis. Dažniausiai užkrėsti maisto produktai yra:

  • Žalia mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės. Išmatos gali patekti į žalią mėsą ir paukštieną skerdimo proceso metu. Jūros gėrybės gali būti užkrėstos, jei buvo sugautos iš užteršto vandens.
  • Žali kiaušiniai. Nors kiaušinio lukštas gali atrodyti puiki apsauga nuo bakterijų, kai kurios infekuotos vištos deda kiaušinius, kurie buvo užkrėsti salmonelėmis dar prieš susiformuojant lukštui. Žali kiaušiniai yra naudojami naminiam majonezui, olandiškam padažui ir kai kuriems desertams gaminti.
  • Vaisiai ir daržovės. Vaisiai ir daržovės, gali būti laistytos arba nuplautos derliaus ėmimo metu užterštu salmonelėmis vandeniu. Užterštumas gali pasitaikyti virtuvėje, kai žalios mėsos ar paukštienos skysčiai patenka ant maisto produktų, kurie nėra termiškai apdorojami prieš valgant, pavyzdžiui, salotos.
  • Žmonės po naudojimosi tualetu ar pakeitę vystyklus ir kruopščiai nenusiplovę rankų užteršia maistą jį gamindami. Infekcija į organizmą gali patekti, net jei jūs paliečiat ką nors kas yra užkrėstas bakterijomis, įskaitant naminius gyvūnėlius, ypač paukščius ir roplius, o po to įsikišate savo pirštus į burną. 

Komplikacijos

Salmoneliozė paprastai nėra pavojinga gyvybei, tačiau kai kuriems žmonėms – ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms, žmonėms po organų transplantacijos, nėščioms moterims ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema – išsivysčiusios komplikacijos gali būti pavojingos.

Dehidratacija. Jeigu negalite gerti pakankamai skysčių, kad pakeistumėte tuos, kuriuos jūs prarandate dėl užsitęsusio viduriavimo, jūs galite dehidratuoti. Įspėjamieji požymiai yra:

  • Sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas
  • Sausa burna ir liežuvis
  • Įdubusios akys
  • Sumažėjusi ašarų gamyba

Bakteriemija. Jei salmonelių infekcija patenka į jūsų kraujotaką (bakteriemija), ji gali užkrėsti viso kūno audinius, įskaitant:

  • Audinius supančius galvos ir nugaros smegenis (meningitas)
  • širdies audinius arba vožtuvus (endokarditas)
  • kaulus ar kaulų čiulpus (osteomielitas)
  • Kraujagyslių sieneles, ypač jei buvo atlikta kraujagyslių rekonstrukcija

Reaktyvusis artritas. Žmonėms, turėjusiems salmonelių, yra didesnė rizika susirgti reaktyviuoju artritu, kuris paprastai sukelia:

  • Akių uždegimą
  • Skausmą šlapinantis
  • Sąnarių skausmus

Rekomendacijos

Maistą gaminantiems specialistams – pasirenkant maistą, atsakingai vertinti galimo užteršimo riziką maiste. Gaminimo metu užtikrinti, kad ruošiant patiekalus būtų pasiekta technologiškai reikalinga temperatūra gaminio viduje. Labai svarbu paruoštus vartojimui produktus tinkamai laikyti tik šaldytuve.      

Užtikrinti, kad bus naudojami švarūs indai,  įrankiai, ruošiant ir tiekiant maistą rankos turi būti švarios.  Ypatingai svarbu gaminant išvengti kryžminio maisto užteršimo maisto tvarkymo vietoje:

  • tomis pačiomis svarstyklėmis nesverti žaliavų ir pagamintų patiekalų;
  • pakankamai plauti maisto tvarkymo inventorių ir indus;
  • atskirti žalio gyvūninio maisto gamybos inventorių nuo kito virtuvės inventoriaus;
  • pakankamai valyti ir dezinfekuoti aplinkos paviršius.

Per neplautas rankas gali būti užteršiamas ir jau vartojimui paruoštas maistas. Primename, kad rankas būtina nusiplauti prieš gaminant maistą ir kiekvieną kartą po žalio gyvūninio maisto apdorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis ir prieš valgį. Visų šių patarimų rekomenduojama laikytis ir ruošiant maistą namuose bei ugdymo įstaigose.

Ugdymo įstaigų darbuotojams patariama stebėti kolektyvą lankančių vaikų savijautą, užtikrinti, kad priimami į darželį vaikai neturėtų užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiavimo, dusulio, skausmo, viduriavimo, vėmimo, bėrimo ir kt.).

Tėvams patariama į ugdymo įstaigą vaikus išleisti tik šiems visiškai pasveikus,  ir įsitikinus (medikui konstatavus), kad vaikas nebeužkrečiamas. 

Labai svarbu,  kad tiek maitinimo, tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose žarnyno sutrikimų turintis asmuo negamintų maisto ir nedirbtų kitų darbų, susijusių su maistu. Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn