Skiepai – efektyvi apsauga nuo užkrečiamųjų ligų

Skiepai yra vienas svarbiausių žmonijos išradimų ir iki šiol kovai su užkrečiamosiomis ligomis efektyvesnių apsaugos priemonių nei vakcinos nėra sukurta. Tik vakcinacijos dėka išnyko raupai, baigia išnykti poliomielitas, sparčiai judama tymų, raudonukės likvidavimo link. Eilė užkrečiamųjų ligų, kadaise buvusių labai dažnų ir neretai mirtinų vaikams (difterija, stabligė, kokliušas, tymai ir kt.), šiandieną labai veiksmingai kontroliuojamos ir valdomos.

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 12 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos bei žmogaus papilomos viruso infekcijos.

Greta valstybės finansuojamų vakcinų Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, yra vakcinų, kurių valstybė finansuoti neišgali. Dabar tėveliai gali rinktis ir mokamai paskiepyti vaikus nuo vėjaraupių, gripo, erkinio encefalito ir kt. Šios ligos yra ganėtinai sunkios, galinčios sukelti komplikacijas, sunkius liekamuosius reiškinius.

Nerami situacija šalyje

Vertinant vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje 2022 metais, didžiausią susirūpinimą kelia mažėjančios tymų, raudonukės, epideminio parotito skiepijimo aprėptys bei diagnozuojami nauji raudonukės atvejai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, nuo raudonukės vaikai skiepijami kombinuota tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiuje ir po kontakto su sergančiu asmeniu skiepijami suaugę asmenys valstybės lėšomis įsigyta vakcina.

Vakcinacijos statistika

Nuo 2010 metų iki 2022 metų skiepijimo aprėptys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito dviejų metų vaikų amžiaus grupėje sumažėjo nuo 96,1 proc. iki 86,5 proc., o septynerių metų amžiaus vaikų grupėje per tą patį laikotarpį – nuo 94,2 proc. iki 86,5 proc. 2022 m. liko nepaskiepyti 3266 vaikai (13,4 proc.), o 2021 m. – 2932 vaikai (11,6 proc.). 

Vakcinacijos sumažėjimo pavojai

Kartais klaidingai galvojama, jog sumažėjus sergamumui atitinkama liga, skiepyti vaiko nereikia. Tačiau norime atkreipti dėmesį į tai, jog ligos sukėlėjas neišnyksta, o skiepų pagalba pasiekus aukštą kolektyvinio imuniteto lygį, visuomenė tampa atspari ligai. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis paskiepijus 90 – 95 proc. asmenų, susidaro pakankamas kolektyvinis imunitetas ir skiepais valdomą užkrečiamąją ligą galima kontroliuoti, riboti jos plitimą ar net visiškai likviduoti

Lietuvoje jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu, tačiau, nukritus skiepijimo aprėptims raudonukės virusas gali pradėti plisti imlioje visuomenėje.

Tymų virusui suvaldyti labai svarbu, kad būtų pasiekta 95 proc. skiepijimo aprėptis. Kiekvienais metais lieka nemaža dalis nepaskiepytų vaikų abiejose amžiaus grupėse ir skiepijimo aprėptys nesiekia PSO rekomenduojamų 95 proc., todėl kyla reali grėsmė atsirasti naujiems tymų atvejams, protrūkiams tarp vaikų  ir suaugusiųjų

Protrūkių statistika Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ELPKC) duomenimis raudonukės atvejai registruojami Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, o susirgimų tymais pakilimas nuo 2023 m. kovo stebimas visoje Europoje, didžiausias sergamumas tymais yra 0–4 metų amžiaus grupėje. PSO nurodo, kad siekiant tymų likvidavimo ir įgimto raudonukės sindromo prevencijos, viena svarbiausių nuostatų – kiekvienas vaikas turi būti paskiepytas dviem tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos dozėmis.

Skiepijimo apimčių sumažėjimo priežastys

Pagrindinės nesiskiepijimo priežastys, kurias nurodo tėvai / globėjai, tai nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu, nepageidaujamų reakcijų baimė po skiepo, informacijos stoka apie vakcinas bei COVID-19 pandemijos metu sutrikdytos vakcinacijos paslaugos, kuomet skiepijimai pagal nacionalinį vaikų profilaktinį skiepijimų kalendorių buvo nukeliami arba stabdomi.

Skiepijimas yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių sričių, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas. Skiepai padeda apsaugoti tiek vaikus, tiek ir suaugusius asmenis nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com ir www.sveikatosbiuras.lt

Facebook
Twitter
LinkedIn