Kiekvienais metais paskutinis gegužės trečiadienis skelbiamas Pasauline išsėtinės sklerozės diena. Šią dieną daugelyje šalių dėmesys nukrypsta į sergančiuosius ir kovojančius su išsėtine skleroze – jaunų ir darbingų žmonių liga, galinčia užklupti visai netikėtai.
Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė, progresuojanti visos nervų sistemos liga, kuri pasireiškia centrinės nervų sistemos lėtiniu uždegiminiu procesu, kuris pažeidžia galvos smegenis, stuburo smegenis ir atskirus nervus. Priklausomai nuo to, kuri nervų sistemos dalis labiausiai pažeidžiama, ligos simptomai gali pasireikšti labai skirtingai (tai sudaro didelę diagnostikos problemą) – raumenų funkcijos ir jų kontrolės sutrikimais, pusiausvyros sutrikimais, regos ar kalbos sutrikimais, psichikos sutrikimais. Per keletą pirmųjų ligos metų apie 35 proc. sergančiųjų išsėtine skleroze dėl nesulaikomai progresuojančio nervų sistemos pažeidimo tampa daugiau ar mažiau neįgalūs, nedarbingi, sutrinka jų judėjimo galimybės ir gebėjimas pasirūpinti savimi, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa bei priežiūra.
Priežastys: konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti nei kiti žmonės.
Išsėtinės sklerozės simptomai: galūnių nusilpimas, jutimo sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, pablogėjęs regėjimas, neaiški kalba, galvos svaigimas, greitas nuovargis, depresija, mąstymo sulėtėjimas, elgesio sutrikimai, nuotaikų kaita.
Pagrindiniai gydymo principai: kol kas nėra surasta jokio specifinio išsėtinės sklerozės gydymo. Kadangi liga lėtinė recidyvuojanti, gydymas skirstomas į medikamentinį ir nemedikamentinį. Kartu su medikamentine terapija taikoma fizinė terapija. Jei išsėtinė sklerozė sutrikdo pusiausvyrą, judesių koordinaciją ar raumenų jėgą ir tonusą, galima išmokti įvairiausiais būdais kompensuoti šiuos simptomus. Fizinė terapija (kineziterapija, masažas, funkcinė raumenų stimuliacija ir kitos procedūros) gali padėti stiprinti raumenis, normalizuoti raumenų tonusą, pagerinti mobilumą. Sergant išsėtine skleroze ypač svarbu ir toliau išlikti judriam. Fiziniai pratimai gali sumažinti raumenų įtampą, jų greitą nuovargį ir kitus dažniausius šios ligos simptomus. Tačiau mankštintis reikia tik su specialisto priežiūra arba pagalba, pradedant nuo trumpų treniruočių (10–15 min.). Fizinio krūvio intensyvumą būtina derinti su gydančiu gydytoju. Ergoterapija gali padėti išsaugoti rankų judesių koordinaciją, kuri ypač svarbi rūpinantis savimi, darbui su kompiuteriu ir rašymui.
Išsėtinė sklerozė nėra nuosprendis. Visame pasaulyje mokslininkai aktyviai ieško efektyviausių gydymo metodų. Medicininis gydymas efektyviai kontroliuoja ligos eigą. Lietuvoje medicininis gydymas nenusileidžia kitoms šalims, pacientai gauna visą šiuo metu efektyviausią gydymą. Jeigu Jums diagnozuota išsėtinė sklerozė, Jūsų gyvenimas gali kažkiek pasikeisti, bet tai nereiškia, kad turite atsisakyti savo svajonių ir tikslų.
Informaciją paruošė socialinio recepto koordinatorė Agnė Lubytė
Informacijos šaltiniai: https://vaistai.lt/Issetine-skleroze-priezastys-eiga-ir-kaip-su-ja-gyventi-5400.html; https://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/nervu_sistemos_ligos/issetine_skleroze;