Arterinė hipertenzija – būklė, kai iš širdies tekantis kraujas dideliu slėgiu spaudžia arterijų sieneles, ilgainiui galinti sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ligas. Kraujospūdį lemia tiek širdies pumpuojamas kraujo kiekis, tiek arterijų atsparumas kraujo tėkmei. Kuo daugiau kraujo pumpuoja širdis ir kuo siauresnės arterijos, tuo aukštesnis kraujo spaudimas. Normalus kraujospūdis suaugusiam žmogui laikomas apie 120/80 mmHg. Hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis (viršutinis) spaudimas yra 140 mmHg ar daugiau, o diastolinis (apatinis) – 90 mmHg ar daugiau.
Arterinė hipertenzija skirstoma į:
- Pirminę hipertenziją – sudaro apie 90–95 proc. atvejų. Tiksli priežastis nežinoma, bet įtaką daro genetika, gyvenimo būdas ir aplinka.
- Antrinę hipertenziją – atsiranda dėl kitų priežasčių (inkstų ligos, endokrininiai sutrikimai, vaistai (pvz., kontraceptikai, steroidai) ir kt.)
Arterinė hipertenzija ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Dažniausiai jaučiami simptomai esant padidėjusiam kraujospūdžiui:
- Galvos skausmas (ypač pakaušio srityje);
- Galvos svaigimas;
- Jaučiamas širdies plakimas;
- Regos sutrikimai;
- Nuovargis;
- Kraujavimas iš nosies (retais atvejais).

Negydoma ar blogai kontroliuojama hipertenzija gali sukelti rimtų sveikatos problemų:
- Širdies nepakankamumą;
- Miokardo infarktą;
- Insultą;
- Inkstų funkcijos nepakankamumą;
- Regėjimo susilpnėjimą.
Diagnozei patvirtinti kraujospūdis turi būti matuojamas keletą kartų skirtingomis dienomis. Taip pat atliekami šie tyrimai:
- Kraujo ir šlapimo tyrimai;
- Elektrokardiograma;
- Širdies echoskopija;
- Inkstų funkcijos tyrimai.

Nustačius arterinę hipertenziją būtinas gyvensenos koregavimas. Rekomenduojama:
- Sumažinti druskos vartojimą;
- Atsisakyti rūkymo ir alkoholio;
- Sumažinti kavos ir energetinių gėrimų vartojimą;
- Padidinti fizinį aktyvumą;
- Laikytis sveikos mitybos (DASH dieta);
- Mažinti kūno svorį.

Arterinė hipertenzija yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų pasaulyje, tačiau ją galima veiksmingai kontroliuoti. Ankstyva diagnostika, tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda sumažinti rimtų komplikacijų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė