Šaltuoju metų laiku padidėja rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis – daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, intensyvėja bendravimas, o kelionės ir gyventojų judėjimas sudaro palankias sąlygas infekcijoms plisti. Nors dalis ligų gali atrodyti seniai pamirštos, jos niekur nedingo ir, sumažėjus skiepijimo apimtims, gali greitai sugrįžti. Tokios ligos kaip tymai ir kokliušas yra itin užkrečiamos ir pavojingos dėl galimų sunkių komplikacijų. Patikimiausia apsaugos priemonė nuo jų – skiepai.
Tymai: mažiau atvejų, bet grėsmė išlieka
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užfiksuota mažiau tymų atvejų nei 2024 m., tačiau situacija vis dar reikalauja budrumo. Dalis susirgimų buvo susiję su kelionėmis į užsienio šalis – Vokietiją, Graikiją, Albaniją, Jungtinę Karalystę, JAV, Vietnamą ir Malaiziją, o kai kurių atvejų kilmė liko nenustatyta.
Tymai yra viena labiausiai užkrečiamų vakcinomis valdomų ligų pasaulyje. Jei visuomenėje nėra pakankamo kolektyvinio imuniteto, net apie 90 proc. neskiepytų asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiuoju, gali užsikrėsti. Vienas ligonis gali užkrėsti net 12–18 žmonių. Virusas plinta oro lašeliniu būdu ir uždarose patalpose gali išlikti ore kelias valandas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įspėja, kad dėl nepakankamų vakcinacijos apimčių Europoje išlieka reali tymų įvežimo ir protrūkių rizika.
Mažėjančios skiepijimo apimtys – didėjanti protrūkių rizika
Mažėja vaikų skiepijimo nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) apimtys. Siekiant suvaldyti tymų plitimą, būtina paskiepyti bent 95 proc. gyventojų. To nepasiekus, didėja ligos protrūkių tikimybė tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe.
Maždaug trečdaliui susirgusiųjų pasireiškia komplikacijos – dažniausiai plaučių ar vidurinės ausies uždegimas, viduriavimas. Retais atvejais gali išsivystyti encefalitas, sukeliantis negrįžtamus smegenų pažeidimus ar net mirtį.
Kodėl tymais dažniau serga paaugliai ir suaugusieji?
Praėjusiais metais Lietuvoje tymais dažniausiai sirgo paaugliai ir suaugę asmenys. Beveik visi jie buvo nepasiskiepiję arba neturėjo aiškaus vakcinacijos statuso. Dauguma susirgimų buvo susiję su kelionėmis.
Ypač pažeidžiami yra kūdikiai, dar per maži gauti pirmąją MMR vakcinos dozę. Todėl itin svarbus aplinkinių žmonių imunitetas – tėvų, šeimos narių ir visos bendruomenės.
Kokliušas – rimta grėsmė kūdikiams
Kokliušas – labai užkrečiama bakterinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas sergantis žmogus gali užkrėsti 12–15 asmenų, o infekciją platinti net iki 21 dienos. Liga dažnai prasideda kaip peršalimas, tačiau vėliau pasireiškia stiprūs, spazminiai kosulio priepuoliai, trunkantys kelias savaites ar ilgiau.
Didžiausią pavojų kokliušas kelia neskiepytiems arba nevisiškai paskiepytiems kūdikiams – kosulio metu jiems gali trumpam sustoti kvėpavimas. Liga gali sukelti sunkias komplikacijas: plaučių uždegimą, traukulius, smegenų pažeidimus, dehidrataciją, kvėpavimo sustojimo epizodus, o sunkiais atvejais – mirtį. Europoje kasmet registruojami mirties nuo kokliušo atvejai, dažniausiai tarp dar nespėjusių būti paskiepytų kūdikių.
Skiepijimas nuo kokliušo – visų amžiaus grupių apsauga
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kūdikiai nuo kokliušo skiepijami 2, 4 ir 6 mėnesių amžiaus, vėliau atliekamos sustiprinančios dozės. Kadangi imunitetas po persirgimo ar skiepų nėra ilgalaikis, susirgti gali ir paaugliai bei suaugusieji – dažnai lengvesne forma, tačiau jie gali užkrėsti kūdikius. Dėl to suaugusiesiems rekomenduojama skiepijimą kartoti kas 5–10 metų.
Siekiant apsaugoti pačius mažiausius, nuo 2023 m. Lietuvoje rekomenduojama nėščiųjų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina. Taip naujagimiams perduodami apsauginiai antikūnai dar iki pirmųjų skiepų. Dėl skiepijimo nėštumo ar žindymo laikotarpiu patariama pasitarti su gydytoju.
Skiepai – investicija į savo ir visuomenės sveikatą
Skiepai yra patikimiausias būdas apsisaugoti nuo tymų, kokliušo ir jų sukeliamų komplikacijų. Vaikai Lietuvoje skiepijami pagal nustatytą kalendorių, o praleidus skiepus galima sudaryti individualų skiepijimo planą.
Raginame:
- pasitikrinti savo ir vaikų skiepijimo būklę;
- laiku atlikti visus numatytus skiepus;
- prieš keliones pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomų skiepų poreikio.
Skiepai saugo ne tik paskiepytą asmenį, bet ir visą visuomenę.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com