Straipsnį rengė mitybos specialistė Aistė Šeškevičiūtė
Nutukimas yra sudėtinga, lėtinė ir pasikartojanti liga, kuriai būdingas perteklinis riebalinio audinio kaupimasis organizme (Busetto ir kt., 2024). Nutukimo atsiradimą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Tarp jų – nepakankamas fizinis aktyvumas, per didelis kalorijų suvartojimas, miego trūkumas, lėtinis stresas, genetinis polinkis bei epigenetiniai mechanizmai. Nutukimo išsivystymui įtakos gali turėti ir endokrininės sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, hipotirozė ar Kušingo sindromas. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti aplinkos veiksniai, tokie kaip endokrininę sistemą veikiančios medžiagos (pavyzdžiui: bisfenolis A), bei tam tikri vartojami vaistai (pavyzdžiui: antidepresantai) (Masood ir Moorthy, 2023).
Nutukimo vertinimui naudojamas kūno masės indeksas (toliau – KMI). Suaugusiesiems KMI reikšmės skirstomos taip: antsvoris – 25,0–29,9 kg/m²; I laipsnio nutukimas – 30–34,9 kg/m²; II laipsnio nutukimas – 35–39,9 kg/m²; III laipsnio nutukimas – ≥ 40 kg/m² (Jan ir Weir, 2021). Vis dėlto svarbu pažymėti, kad KMI ne visada tiksliai atspindi su nutukimu susijusią sveikatos riziką, nes jis apskaičiuojamas tik pagal ūgį ir kūno masę, neatsižvelgiant į amžių, lytį ar fizinio aktyvumo lygį. Todėl rekomenduojama vertinti ir papildomus antropometrinius rodiklius (Wu ir kt., 2024). Vienas iš jų – juosmens apimtis, padidėjusi rizika nustatoma, kai juosmens apimtis viršija 102 cm vyrams ir 88 cm moterims (Bohmann ir kt., 2025).
Be antropometrinių matavimų, nutukimo vertinimui gali būti naudojamas bioelektrinio impedanso analizės metodas. Jis padeda įvertinti kūno sudėties komponentus, tokius kaip kūno riebalų masė, visceralinių riebalų kiekis ir raumenų masė (Herzallah ir kt., 2024). Šio metodo metu per kūną praleidžiama silpna, nejuntama elektros srovė. Skirtingi audiniai, pavyzdžiui, riebalai ir raumenys, turi skirtingą laidumą, todėl matuojamas elektrinis pasipriešinimas (impedansas), pagal kurį apskaičiuojami kūno sudėties komponentai.
Nutukimas yra reikšmingas daugelio lėtinių ligų rizikos veiksnys. Nustatyta, kad asmenims, kurių KMI viršija 29,9 kg/m², 2 tipo cukrinio diabeto rizika yra gerokai didesnė nei tiems, kurių KMI mažesnis nei 24,9 kg/m² – moterims ji padidėja apie 4,6 karto, o vyrams – apie 3,5 karto (Chandrasekaran ir Weiskirchen, 2024). Be to, nutukimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir yra siejamas su hipertenzija, dislipidemija, širdies nepakankamumu, prieširdžių virpėjimu bei insultu (Pakhare ir Anjankar, 2024).
Taip pat nustatyta, kad nutukimas susijęs su didesne tam tikrų piktybinių navikų rizika. Didelės apimties metaanalizė parodė, kad didesnis KMI yra susijęs su padidėjusia endometriumo, stemplės, inkstų, skrandžio, kepenų, tulžies pūslės, krūties (po menopauzės), skydliaukės, kasos, kiaušidžių ir prostatos vėžio bei daugybinės mielomos rizika (Watts ir kt., 2024). Dėl šių priežasčių, siekiant gerinti bendrą sveikatą, svarbu atsižvelgti ne tik į nutukimo, bet ir į su juo susijusių ligų prevenciją bei gydymą.
Nutukimo gydyme svarbus kūno masės mažinimas. Tyrimai rodo, kad net ir nedidelis – 5 proc. ar didesnis – kūno masės sumažėjimas gali reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių bei kitų gretutinių ligų riziką (Kanders ir kt., 2024; Yamakage ir kt., 2024).
Mažinant kūno masę rekomenduojama sumažinti paros kalorijų kiekį 500–1000 kcal. Kūno masė per savaitę turėtų mažėti apie 0,5–1 kg (Contreras ir kt., 2024). Taip pat rekomenduojama laikytis sveikos mitybos rekomendacijų: kasdien vartoti visagrūdžius produktus, atsižvelgiant į sezoniškumą rinktis vaisius, daržoves ir uogas. Rekomenduojama rinktis neriebius pieno produktus, liesą mėsą, pakaitomis vartoti riebią ir liesą žuvį, gyvūninius riebalus keisti augaliniais aliejais, vengti perdirbto maisto ir riboti maisto produktus bei gėrimus, kuriuose yra daug cukraus (Higienos insitutas, 2025).
Literatūra:
- Bohmann, P., Stein, M. J., Amadou, A., Baurecht, H., Fervers, B., Fontvieille, E., … & Weber, A. (2025). WHO guidelines on waist circumference and physical activity and their joint association with cancer risk. British Journal of Sports Medicine, 59(6), 360-366. https://doi.org/10.1136/bjsports-2024-108708
- Busetto, L., Dicker, D., Frühbeck, G., Halford, J. C. G., Sbraccia, P., Yumuk, V., & Goossens, G. H. (2024). A new framework for the diagnosis, staging and management of obesity in adults. Nature medicine, 30(9), 2395–2399. https://doi.org/10.1038/s41591-024-03095-3
- Chandrasekaran, P., & Weiskirchen, R. (2024). The Role of Obesity in Type 2 Diabetes Mellitus-An Overview. International journal of molecular sciences, 25(3), 1882. https://doi.org/10.3390/ijms25031882
- Contreras, F., Al-Najim, W., & le Roux, C. W. (2024). Health Benefits Beyond the Scale: The Role of Diet and Nutrition During Weight Loss Programmes. Nutrients, 16(21), 3585. https://doi.org/10.3390/nu16213585
- Herzallah, S. M., Alkhalaileh, N., Sundookah, A., Dabbour, I., Abu-Samak, M., Olaimat, A., … & Holley, R. (2024). Bioelectrical Impedance Analysis (BIA) of Body Segment Composition as an Obesty Assessment Tool Among Jordanians. African Journal of Food, Agriculture, Nutrition and Development, 24(5), 26278-26292. https:// doi.org/10.22004/ag.econ.347788
- Higienos institutas. (2025). Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos. https://www.hi.lt/uploads/Products/product_507/Sveikos_mitybos_rekomendacijos_2025_new2.pdf
- Yamakage, H., Jo, T., Tanaka, M., Kato, S., Hasegawa, K., Masuda, I., Matsuhisa, M., Kotani, K., Noda, M., & Satoh-Asahara, N. (2024). Five percent weight loss is a significant 1-year predictor and an optimal 5-year cut-off for reducing the number of obesity-related cardiovascular disease risk components: the Japan Obesity and Metabolic Syndrome Study. Frontiers in endocrinology, 15, 1343153. https://doi.org/10.3389/fendo.2024.1343153
- Jan, A., & Weir, C. B. (2021). BMI classification percentile and cut off points. StatPearls: Treasure Island, FL, USA, 1-4.
- Kanders, B. S., Blackburn, G. L., Lavin, P. T., & Kienholz, M. (2024). Evaluation of weight control. In The Clinical Evaluation of a Food Additives (pp. 289-300). CRC Press.
- Masood, B., & Moorthy, M. (2023). Causes of obesity: a review. Clinical medicine (London, England), 23(4), 284–291. https://doi.org/10.7861/clinmed.2023-0168
- Pakhare, M., & Anjankar, A. (2024). Critical Correlation Between Obesity and Cardiovascular Diseases and Recent Advancements in Obesity. Cureus, 16(1), e51681. https://doi.org/10.7759/cureus.51681
- Watts, E. L., Moore, S. C., Gunter, M. J., & Chatterjee, N. (2024). Adiposity and cancer: meta-analysis, mechanisms, and future perspectives. medRxiv : the preprint server for health sciences, 2024.02.16.24302944. https://doi.org/10.1101/2024.02.16.24302944
- Wu, Y., Li, D., & Vermund, S. H. (2024). Advantages and Limitations of the Body Mass Index (BMI) to Assess Adult Obesity. International journal of environmental research and public health, 21(6), 757. https://doi.org/10.3390/ijerph21060757