Parengė Šarlotė Einikienė, psichologė, atsakinga už pagalbos savižudybės krizėje esantiems teikimo tinklo koordinavimą
Savižudybės rizika yra dažna problema šių dienų visuomenėje: dauguma mato šokiruojančias antraštes apie įvykusias savižudybes, kiti turi asmeninių patirčių artimoje aplinkoje, o dar kiti ieško informacijos, kaip viso to įmanoma išvengti. Dažnai girdime pasidalinimus iš tėvų, kaip sudėtinga yra bendrauti su paaugliu ir suprasti jo vidinį pasaulį. Tėvai, paskatinti noro apsaugoti paauglį nuo savižudiškų minčių ar savęs žalojimo, siekia atrasti gilų emocinį ryšį su paaugliu bei spėti atpažinti pavojaus signalus. Šis straipsnis apie tai, kodėl paaugliai yra rizikos grupė savižudiškiems ketinimams, kokie yra pavojaus ženklai bei kaip tėvams atrasti ryšį su paaugliu, išgyvenančiu emocinius sunkumus.
Kodėl paaugliai?
Savižudybė yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje 15–24 metų amžiaus grupėje (WHO, 2025). Šiai amžiaus grupei yra vykdoma nemažai prevencijos priemonių, siekiant geriau pastebėti ir įvertinti paauglių siunčiamus pavojaus signalus. Dažnas klausimas, kuris lydi paauglių savižudybes, yra „Kodėl?“.
Paauglių biologiniai pokyčiai
Paauglių savižudybių priežastys susijusios ne tik su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, bet ir su paauglystėje vykstančiais biologiniais pokyčiais. Dėl paauglystėje vykstančių biologinių pokyčių paaugliai tampa jautresni psichologiniams sunkumams ir mintims apie savižudybę. Brendimo metu vykstantys biologiniai pokyčiai ir smegenų struktūrų formavimasis prisideda prie didesnio paauglių pažeidžiamumo. Paauglių smegenų migdolinis kūnas, atsakingas už emocijas, reaguoja intensyviau nei vaikų ar suaugusiųjų, o prefrontalinė žievė, kuri atsakinga už racionalių sprendimų priėmimą ir emocijų reguliavimą, baigia formuotis tik suaugystėje (Lewis ir kt., 2025).
Kiti tyrimai rodo, kad paauglystė yra ypač jautrus ir pažeidžiamas laikotarpis. Tuo metu paaugliai patiria daug socialinių stresorių, kurie biologiškai keičia ir brandina jų smegenų tinklus. Brendimo sukeliami biologiniai procesai gali paaštrinti paauglio socialinius ir emocinius patyrimus (Ho ir kt., 2022).
Socialinis ir psichologinis kontekstas
Savižudybė dažnai traktuojama kaip biopsichosocialinis reiškinys, turintis indikacijų biologiniame, socialiniame ir psichologiniame lygmenyse. Paauglių savižudybės rizika nėra išimtis. Šiai amžiaus grupei svarbūs socialiniai ir psichologiniai aspektai, kurie prisideda prie savižudybės rizikos. Remiantis Eriksono raidos stadijų teorija, paaugliai (nuo 12 iki 18 metų) išgyvena kritinį raidos etapą – tapatybės ir vaidmenų painiavą (Cherry, 2026). Šioje stadijoje paaugliai turi užduotį suformuoti savo identitetą remdamiesi praeities patirtimis ir ateities siekiais, tačiau vykdydami šią užduotį jie dažnai susiduria su sunkumais ieškodami savęs, kurdami ryšį su savimi bei kitais, formuodami savo ateities vaizdą (Cherry, 2026).
Pagal Aaron Beck teoriją, intensyvus bejėgiškumo jausmas, kai žmogus mano negalintis pakeisti neigiamos situacijos, gali skatinti suicidinių minčių atsiradimą ir galų gale privesti prie savižudybės (Weisshar ir Beck, 2009). Taip pat mintis apie savižudybę gali paskatinti stiprus gyvenimo įvykis, tačiau jis niekada nebus vienintelė ir pagrindinė šių minčių priežastis. Apie savižudybės krizę galime galvoti kaip apie sniego gniūžtę: vienas po kito sunkūs išgyvenimai didina „gniūžtę“ – naštą, kasdienio funkcionavimo sunkumus. Sunkumai gali būti susiję su įvairiomis gyvenimo sritimis: santykiais, netektimis ir kt. (Tu esi, n.d.).
Pavojaus ženklai, įspėjantys apie savižudybės riziką
| RIZIKOS ŽENKLAI | ||
| KALBA | NUOTAIKA | ELGESYS |
| „Vis tiek nieko nepakeisiu“ (Neviltis) | Tolygus nuotaikos prastėjimas, bejėgiškumas, prislėgtumas | Socialinis atsiribojimas / pasitraukimas nuo mėgstamų veiklų |
| „Mano gyvenimas beprasmis“ (Negebėjimas matyti ateities) | Nerimastingumas | Nesirūpinimas higiena, išvaizda |
| „Be manęs jums bus lengviau“ (Naštos kitiems jausmas) | Gėda, kaltė | Artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti. Pradeda tvarkyti reikalus (rašyti atsisveikinimo laiškus, atidavinėti daiktus, skolas ir kt.). |
| „Negaliu vienas (-a) to ištverti“ (Kalbėjimas apie savo bevertiškumą ir vienatvę) | Pyktis, dirglumas | Savižudybės būdų / priemonių paieška |
| „Jeigu kartais man kas nors atsitiktų“ (Kalbėjimas apie savo mirtį arba norą mirti) | Staigus palengvėjimas / nuotaikos pagerėjimas | Padidėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, rizikingas elgesys |
| Miego režimo pakitimai (miega per daug arba kamuoja nemiga); Mitybos pokyčiai (valgo daugiau arba mažiau nei įprasta) | ||
(APA, 2019).
Ryšio su paaugliu atradimas
Tėvai dažnai skundžiasi, kad atrasti ryšį su paaugliu ar net su juo susikalbėti yra sudėtinga užduotis. Paaugliai dažnai siekia privatumo, yra susitelkę į savo identiteto paieškas ir ne visada dalijasi savo išgyvenimais su suaugusiais. Atsiradus savižudybės rizikai, viskas tampa dar sudėtingiau. Keli svarbūs dalykai, kurie gali padėti tėvams atrasti ryšį su paaugliu, kai kyla savižudybės rizika, yra šie:
- Svarbu daugiau klausyti nei kalbėti. Nors dažnai norime patarti, padėti ar išspręsti paauglį kamuojančius sunkumus, bet tokiu būdu galime sutrukdyti paaugliui nuoširdžiai atsiverti. Minėtoje situacijoje svarbu išklausyti paauglį iki galo ir klausti, siekiant geriau suprasti jo išgyvenimus, pavyzdžiui: „Kaip dėl to jautiesi?“, „Kaip galėčiau tau padėti?“, „Ko tau norėtųsi šiuo metu?“.
- Vengti patarimų, vertinimų, gąsdinimų. Tėvai, susidūrę savo vaikų savižudybės rizika, dažnai pasimeta, išsigąsta ar net supyksta. Svarbu savo emocijas atidėti vėlesniam laikui. Pokalbio metu svarbiausia sunkumus patiriančio asmens jausmai, bet neturime pamiršti ir savųjų – prie jų reikėtų grįžti po pokalbio arba kitu metu bendraujant su psichologu ar kitu patikimu žmogumi.
- Bendrauti jautriai ir empatiškai.
- Nesutelkti viso dėmesio į save ir savo būseną.
- Naudokite atspindėjimą, perfrazavimą ir aktyvų klausymą. Aktyviai klausydamiesi visą dėmesį sutelkiame į pašnekovą, o susidomėjimą parodome kūno kalba – veido išraiška, akių kontaktu. Pokalbyje galime naudoti ir perfrazavimą – savais žodžiais pakartoti tai, ką išgirdome, pavyzdžiui, „Man mokykloje buvo labai sunki diena, per daug visų darbų“ galima perfrazuoti taip: „Girdžiu, kad mokykloje šiuo metu jauti įtampą“. Nieko papildomo prie sakinių nepridedame, tačiau toks perfrazavimas paaugliui leidžia suprasti, kad jį girdime.
Taip pat svarbu nepamiršti ir galimų saugumo priemonių:
- Atokiai ir saugiai laikykite vaistus, ginklus ir kitas galimas savižudybės priemones.
- Stebėkite socialinių tinklų naudojimą.
- Kalbėkitės apie psichikos sveikatą ir paauglio patiriamus sunkumus.
(Mayo Clinic, 2026).
Pagalbos šaltiniai: https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/
Pagalbos šaltiniai savižudybės rizikos atveju: https://tuesi.lt/
Šaltiniai:
- American psychological association. (2019, Lapkritis). Suicide warning signs. Suicide warning signs (apa.org)
- Cherry, K. (2026). Identity vs. Role Confusion in Psychosocial Development. Rasta: https://www.verywellmind.com/identity-versus-confusion-2795735
- Ho, T.C., Gifuni, A.J. & Gotlib, I.H. (2022). Psychobiological risk factors for suicidal thoughts and behaviors in adolescence: a consideration of the role of puberty. Mol Psychiatry 27, 606–623. https://doi.org/10.1038/s41380-021-01171-5
- Lewis, C.P., Klimes-Dougan, B., Croarkin, P.E. ir kt. (2026). Understanding the emergence of suicidal thoughts and behaviors in adolescence from a brain and behavioral developmental perspective. Neuropsychopharmacol. 51, 259–272. https://doi.org/10.1038/s41386-025-02168-2
- Mayo Clinic (2026, Birželis). Teen suicide: What parents need to know. Rasta: https://www.mayoclinic.org/healthy-lifestyle/tween-and-teen-health/in-depth/teen-suicide/art-20044308
- Pasaulio sveikatos organizacija. (2025). Mental health of adolescents. Rasta: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/adolescent-mental-health
- Tu esi. (n.d.). Kodėl kyla mintys apie savižudybę? Rasta: https://tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/kodel-kyla-mintys-apie-savizudybe/
- Weishaar, M. E., & Beck, A. T. (1992). Hopelessness and suicide. International Review of Psychiatry, 4(2), 177–184. https://doi.org/10.3109/09540269209066315