Namai – tai vieta, kurioje praleidžiame didelę savo gyvenimo dalį, todėl jų aplinka turi tiesioginės įtakos mūsų savijautai ir sveikatai. Dulkės, pelėsis, drėgmė, netinkamai prižiūrimi paviršiai ar susikaupę nešvarumai gali tapti įvairių sveikatos sutrikimų rizikos veiksniais. Tinkama namų priežiūra padeda palaikyti švaresnį patalpų orą, mažinti alergenų ir ligų sukėlėjų kiekį, išvengti traumų bei kurti palankesnę aplinką psichologinei gerovei.
Švaresnis oras – sveikesni kvėpavimo takai
Dulkės, dulkių erkutės, pelėsis, naminių gyvūnų alergenai, tabako dūmai ir įvairios buitinės cheminės medžiagos gali bloginti patalpų oro kokybę, dirginti kvėpavimo takus, sukelti alergines reakcijas ar paskatinti jau esamų kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad drėgmės pažeisti ir pelėsio paveikti pastatai yra susiję su dažnesniais kvėpavimo takų simptomais, alergijomis, astma bei kvėpavimo takų infekcijomis. Todėl tinkama gyvenamosios aplinkos priežiūra turėtų būti ne tik tvarkos, bet ir ligų prevencijos dalis.
Siekiant sumažinti šių veiksnių poveikį, rekomenduojama reguliariai valyti dulkes drėgna šluoste, siurbti grindis ir minkštus baldus, o patalpas tinkamai vėdinti. Jei namuose yra dulkių erkutėms alergiškų žmonių, gali būti naudinga rinktis dulkių siurblį su HEPA filtru, mažinti kilimų ir kitų dulkes kaupiančių tekstilės gaminių kiekį.
Kaip tinkamai prižiūrėti namus, kad jie būtų palankesni sveikatai?
1. Reguliariai skalbkite patalynę. Patalynę rekomenduojama keisti ir skalbti maždaug kartą per savaitę. Jei šeimos nariai yra alergiški dulkių erkutėms, patalynę, jei audinio priežiūros instrukcija leidžia, patartina skalbti 60 °C temperatūroje. Tokia temperatūra padeda sumažinti dulkių erkučių kiekį. Taip pat svarbu reguliariai skalbti rankšluosčius, o išskalbtus tekstilės gaminius gerai išdžiovinti.
2. Dulkes valykite drėgna šluoste. Sausas dulkių šluostymas gali pakelti dulkes į orą, todėl geriau naudoti šiek tiek sudrėkintą šluostę. Ypatingą dėmesį skirkite palangėms, lentynoms, baldų paviršiams ir vietoms po lovomis. Reguliariai siurbkite grindis, kilimus ir minkštus baldus.
3. Vėdinkite patalpas ir kontroliuokite drėgmę. Reguliarus vėdinimas padeda pašalinti patalpų ore susikaupusius teršalus ir perteklinę drėgmę. Vonioje ir virtuvėje naudokite ventiliatorius arba garų ištraukimo sistemas. Pastebėjus kondensatą ant langų ar drėgmės židinius, reikėtų išsiaiškinti jų priežastį. Atsiradusį pelėsį būtina pašalinti, o drėgmės šaltinį – sutvarkyti.
4. Nepamirškite virtuvės ir dažnai liečiamų paviršių. Virtuvės stalviršius, pjaustymo lenteles ir kitus maisto ruošimo paviršius valykite po naudojimo. Žalią mėsą, žuvį ir daržoves ruoškite atskirai arba naudokite atskiras pjaustymo lenteles. Reguliariai valykite šaldytuvą, tinkamai laikykite maistą ir nepamirškite plauti rankų prieš gamindami maistą. Durų rankenas, šviesos jungiklius ir kitus dažnai liečiamus paviršius valykite reguliariai, ypač kai namuose kas nors serga.
5. Valymo priemones naudokite atsakingai. Didesnis valymo priemonių kiekis nereiškia geresnės higienos. Kasdienei namų priežiūrai dažniausiai pakanka įprastų valiklių ir vandens. Dezinfekavimo priemones naudokite tada, kai jų iš tiesų reikia, pavyzdžiui, prižiūrint aplinką, kurioje yra sergantis žmogus. Valydami vėdinkite patalpas, laikykitės gamintojo nurodymų ir niekada nemaišykite skirtingų cheminių valiklių, ypač chloro turinčių priemonių su rūgštiniais valikliais ar amoniaku.
6. Pašalinkite daiktus, kurie gali kelti traumų riziką. Ant grindų palikti daiktai, netvarkingai nutiesti laidai, slidūs kilimėliai ar prastas apšvietimas didina griuvimų ir susižalojimų tikimybę. Ypač svarbu pasirūpinti saugia aplinka vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams.
Tvarkingi namai – geresnei ir psichologinei savijautai
Namų aplinka veikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Namų ruoša gali prisidėti ir prie psichologinės gerovės. Kasdienės veiklos suteikia dienai struktūrą, leidžia išsikelti nedidelius tikslus ir pamatyti apčiuopiamą savo pastangų rezultatą.
Pavyzdžiui, pasigamintas maistas, sutvarkyta virtuvė ar prižiūrėti augalai gali suteikti pasitenkinimo atliktu darbu ir kontrolės jausmą kasdienėje aplinkoje.
Be to, bendras maisto gaminimas, namų tvarkymas ar sodininkystė gali tapti galimybe daugiau laiko praleisti su šeimos nariais, bendrauti ir bendradarbiauti.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad buities darbai neturėtų tapti papildomu nuovargio ar streso šaltiniu. Todėl tikslas – ne tobuli namai, o aplinka, kurioje gera gyventi.
Rūpindamiesi namais, rūpinamės sveikata
Sveikata priklauso ne tik nuo mūsų genetikos, mitybos, fizinio aktyvumo ar sveikatos priežiūros paslaugų. Didelę reikšmę turi ir aplinka, kurioje kasdien gyvename.
Tvarkingi namai gali padėti sumažinti alergenų ir kitų teršalų poveikį, palaikyti geresnę patalpų higieną, išvengti traumų, skatinti judėjimą ir prisidėti prie emocinės gerovės.
Svarbu nepamiršti, kad švara neturi tapti apsėdimu, o tvarkymasis – papildoma prievole, keliančia stresą. Tikslas nėra tobuli namai. Tikslas – saugi, jauki ir sveikatai palanki aplinka, kurioje gera ilsėtis, gyventi ir augti.
Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos ir stiprinimo specialistė Vitalija Mikutytė
Informaciniai šaltiniai:
- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – WHO Housing and Health Guidelines.
- JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) – What can I do to improve indoor air quality in my home?.
- Jungtinės Karalystės NICE rekomendacijos – Indoor air quality at home.
- Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) – Allergic rhinitis.
- Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) – When and How to Clean and Disinfect Your Home.
Paveikslėliai: