Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Psichikos sveikata

  KLAIPĖDIEČIAMS    NERINGIŠKIAMS   


VEIKLOS


 


EMOCINĖS   PARAMOS   IR   PSICHOLOGINĖS   PAGALBOS   GALIMYBĖS

Klaipėdoje gyvai:                                                                                                                                              

  • BĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. Išsami informacija ir registracija į individualias psichologinės konsultacijas: tel. (8 46) 311423, mob. (8 640) 93348, el. p. ausra@sveikatosbiuras.lt Užtikrinamas konfidencialumas. Asmens pageidavimu psichologinės konsultacijos gali būti teikiamos anonimiškai. Konsultacijos teikiamos suaugusiems ir vaikams nuo 11 metų. Teikiant paslaugas vaikams iki 16 metų, būtinas rašytinis vieno iš jo tėvų ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas. 
  • VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras. Išsami informacija: www.kpsc.lt, tel. (8 46) 41 00 27. Prie Klaipėdos pirminių sveikatos priežiūros centrų prisiregistravusiems ir socialiai draustiems asmenims medicinos psichologų paslaugos yra nemokamos. Norint pasikonsultuoti tik su psichologu, gydytojo siuntimas nėra būtinas, reikėtų kreiptis į registratūrą telefonu (8 46) 41 00 27 arba atvykus į Centrą. UAB „Nefrida“, UAB „MediCa klinika“, UAB „Uosto poliklinika" ir UAB "Baltic Medic" klientams paslaugos pirmenybine tvarka teikiamos šiuose PSPC, tačiau taip pat yra galimybė pasirinkti, kad paslaugos būtų teikiamos Klaipėdos psichikos sveikatos centre.  
  • UAB Nefridos klinika. Išsami informacija: www.nefrida.lt, tel. (8 46) 39 70 70.
  • UAB MediCa klinika. Išsami informacija: www.medicaklinika.lt, tel. (8 46) 32 34 10.
  • UAB Uosto poliklinika. Išsami informacija: www.uostopoliklinika.lt, tel. (8 63) 81 50 88.
  • VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centrasIšsami informacijawww.onkocentras.lt, mob. (8 684) 78129.
  • BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. Išsami informacijawww.gerovescentras.lt, tel. (8 46) 41 21 45).
  • BĮ Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba. Išsami informacija: www.klaipedosppt.lt, tel. (8 46) 342253, mob. (8 699) 10201)
  • VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras. Išsami informacijawww.moteriai.lt, tel. (8 46) 35 00 99.
  • Labdaros ir paramos fondas ,,Dvasinės pagalbos jaunimui centras". Išsami informacijainfo@dpjc.lt, tel. (8 46) 360411, (8 46) 360018, mob. (8 674) 03450.
  • Labdaros ir paramos fondas ,,Dienvidis". Išsami informacijawww.dienvidis.lt, mob. (8 613) 97894, info@dienvidis.lt) 

Telefonu:                                                                                                                                                           

,,Vaikų linija"
Skambinkite tel. 116 111
11-23 val.
Emocinę paramą teikia savanoriai.

 ,,Jaunimo linija"
 Skambinkite tel. 8 800 28 888

 24 val./ parą.
 Emocinę paramą teikia savanoriai.

,,Vilties linija"
Skambinkite tel. 116 123 
 24 val./ parą.
 Emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

 Paramos liniji vyrams ,,Nelik vienas"
 Skambinkite tel. 8 604 11 119
 18-21 val.
 

 ,,Pagalbos moterims linija"
 Skambinkite tel. 8 800 66 366
 24 val./ parą.
 Emocinę paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

 ,,Linija Doverija"
Skambinkite tel. 8 800 77 277
 16-19 val.
 Emocinę paramą (RU) teikia savanoriai ir moksleiviai.

 ,,Valgymo sutrikimų linija"
 Skambinkite tel. 8 631 22 777
 II 17-22 val.
  

,,Sidabrinė linija" senjorams  
Skambinkite tel. 8 800 80 020

 24 val./ parą.
 Emocinę paramą teikia savanoriai.

 ,,Dingusių žmonių šeimų paramos centro linija" dingus vaikams
 Skambinkite tel. 116 000
 24 val./ parą.
 

 ,,Tėvų linija"
 Skambinkite tel. 8 800 90 012
 Darbo dienomis 17-21 val.
 Konsultuoja psichologai.

Internetu:                                                                                                                                                           

Vaikų linija
www.vaikulinija.lt
  • Pagalba internetiniu pokalbiu susirašinėjat ČIA
  • Pagalba el. laiškais ČIA
  • Pokalbiai internetu galimi darbo dienomis 18-23 val.
  • Į el. laiškus atsakoma per 24 val.
Jaunimo linija
www.jaunimolinija.lt
  • Pagalba internetiniu pokalbiu susirašinėjat ČIA
  • Pagalba el. laiškais ČIA
  •  Pokalbiai internetu galimi darbo dienomis ir šeštadieniais 18-22 val.
  • Į el. laiškus atsakoma per 24 val
Vilties linija
www.viltielinija.lt
  • Pagalba internetiniu pokalbiu susirašinėjant ČIA
  • Pagalba el. laiškais ČIA
  • Pokalbiai internetu galimi I, V 17-20 val. II,IV 19-21 val. 
  • Rašykite 116123@viltieslinija.lt į el.laiškus atsakoma per 3 darbo dienas.

STRAIPSNIAI



Ką žinome apie miegą ir jo svarbą?

Daugeliui iš mūsų miegas yra malonus ir laukiamas, vienas pagrindinių šaltinių atgauti jėgas. Be to, pakankamos trukmės kokybiškas nakties miegas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant optimalią sveikatą, asmeninę gerovę ir sėkmingą funkcionavimą. Kita vertus, šiandien dažnai galime girdėti: „nėra laiko miegoti“, „miegas tik silpniems“, „pamiegosiu, kai numirsiu“. Tačiau, kaip rašo neuromokslininkas ir miego ekspertas Matthew Walkeris, „taip mąstydami mirsite greičiau, nei pablogės Jūsų (trumpesnio) gyvenimo kokybė“. Miego trūkumą jis prilygina su elastine juosta: tempiama ji galiausiai pasiekia kritinį tašką ir nutrūksta.

 Krizinis nėštumas

Gyvenime žmogų gali ištikti įvairios krizės. Viena jų – krizinis nėštumas. Krizinis nėštumas – tai nėštumas, kurio moteris nenorėjo, neplanavo bei kuris sukėlė asmeninę krizę. Planuotas nėštumas taip pat gali tapti kriziniu pasikeitus moters ar (ir) šeimos gyvenimo aplinkybėms, sužinojus apie vaisiaus ligas. Ne visi nėštumai, kurie yra neplanuoti, tampa kriziniais nėštumais. Neretai manoma, kad krizinis nėštumas būdingiausias paauglėms, tačiau tyrimai rodo, kad 28 % moterų krizinį nėštumą patiria 18–45 m., taip pat krizinį nėštumą patiria 23 % vyrų. Krizę išgyvenantis asmuo jaučiasi nestabiliai, pasimetęs, jį ištinka šokas...

 Karo įtaka žmogau psichikai

Šių dienų aktualijos - karas Ukrainoje - vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną. Vieni jaudinasi dėl savo ir (ar) artimųjų sveikatos bei gyvybės, kiti empatiškai užjaučia, kažkas prisideda prie pagalbos, kažkas nerimauja dėl karo eigos, padarinių, o kažkas neigia grėsmę. Visas šis elgesys padeda žmogui ištverti matomą žiaurumą ir išgyventi savo jausmus - baimę, pyktį, neviltį, neteisybės jausmą, liūdesį... Visi šie jausmai yra normalūs, o kai kurie neišvengiami. Neretas karo grėsmę gali išgyventi ir kūno pojūčiais – padažnėjusiu širdies ritmu ar pakilusiu kraujo spaudimu. Šios fiziologinės reakcijos paruošia mūsų kūną gynybai...

Astmos ryšys su emocinėmis būsenomis ir galimi pagalbos būdai 
Alerginės ligos, kokia laikoma astma, išsivysčiusiose, pramonės paveiktose šalyse yra vis didėjanti sveikatos problema, ypač tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų. Šio dramatiško augimo pagrindinė priežastis iki galo nėra aiški. Pagrindiniai rizikos veiksniai, didinantys alerginių ligų paplitimą, yra įvairūs: genetinis polinkis, alergenų gausa, aplinkos teršalai, sumažėjęs imuninės sistemos atsakas kritiniais individo vystymosi periodais. Todėl alergijos gali būti traktuojamos kaip moderniosios civilizacijos liga ir joms siūloma taikyti bendro sveikatos sutrikimo sąvoką.

 

Koronaviruso pandemijos įtaka visuomenės psichikos sveikatai 
Kiek daugiau nei prieš dvejus metus per visą pasaulį ėmė ristis koronaviruso banga. Spaudoje ėmė rastis pirmieji straipsniai ir pranešimai apie šios ligos plitimą. Ir nors kurį laiką COVID-19 atrodė tolima egzotika, maždaug po pusmečio ji tapo iššūkiu, atnešusiu daug jausmų ir pokyčių įvairiose gyvenimo srityse daugeliui pasaulio žmonių. Pandemija dar kartą patvirtino, kad tai, kas nauja, nepažinta, atrodo nekontroliuojama, jaučiamės nesaugūs, neužtikrinti dėl savo ateities, nežinomi dalykai kelia nerimą, baimę, įtampą, stresą. Šių jausmų generatoriais tapo kasdien stebimi augantys susirgimų ir mirčių skaičiai, diena iš dienos besisukantys...

Psichologas psichoterapeutas ar psichiatras?  
Visiškai normalu, kad ne kiekvienas žinome, kada ir kokio psichikos sveikatos specialisto pagalba mums reikalinga. Tikimės, kad žemiau pateikta informacija padės geriau suprasti psichiatro, psichoterapeuto ar psichologo pagalba šiuo metu yra tikslingiausia. Jums gali padėti emocinės paramos teikėjai, jei: apie savo sunkumus norite pasikalbėti čia ir dabar; neturite žmogaus, kuriuo pasitikite ir galite pasidalint savo išgyvenimais; norite išsipasakoti; jaučiate intensyvias emocijas ir su jomis nesusitvarkote; Jums gali padėti psichologas, jei: norite pasikonsultuoti dėl asmeninių problemų ar gyvenimiškų sunkumų, veikiančių Jūsų...

Mažų vaikų savireguliacija 
Vaikui augant, tėvai vis labiau nori, kad jis būtų ne tik sveikas ar valgus, bet ir geras. Šis buvimas geru paprastai apima mokėjimą palaukti, susilaikyti nuo nepageidaujamo elgesio ir gebėjimą įvairius dalykus daryti pačiam, t. y. pamažu tapti savarankiškam. Pastarųjų trijų komponentų bendras vardiklis yra savireguliacija, pasak V. Legkausko, dar apibrėžiama kaip „žmogaus mokėjimas stebėti savo mintis, jausmus ir elgesį bei juos koreguoti pagal savo tikslus ir situacijos keliamus reikalavimus“. Kitaip tariant, savireguliacija suprantama kaip tarpusavyje susiję individo gebėjimai ir procesai, leidžiantys valdyti bei moduliuoti dėmesį, elgesį ir emocijas.

Savižudybės esmė - nebejausti vidinio skausmo
Rugsėjo 10- oji - pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Minėtinos dienos neretai kaip bangos praplaukia mums pro akis, nepaliesdamos savo purslais, ir tik kai bent kartą esame bangos užlietis - suprantame ką reiškia sušlapti. Savižudybės tema ne reatam gali pasirodyti liūdna tema, į kurią nėra reikalo gilintis, kuri nėra aktuali ar pernelyg eskaluojama, ir tik asmenys susidūrę su savižudybės fenomenu supranta kaip svarbu yra apie tai kalbėti. Daug straipsnių parašyta apie savižudybę apipynusius mitus, savižudybės grėsmę signalizuojančius...

Mobingo ženklai ir pagalbos galimybės
Mobingas, tai psichologinio smurto forma, kuriai būdingas sistemingas, ilgą laiką trunkantis teroras darbo vietoje. Ši smurto forma dažniausiai būna nukreipta prieš pavienius asmenis, o iš pirmo žvilgsnio, neretai yra sunkiai pastebima ar konkrečiai nusakoma. Bendraisiais bruožais, galima teigti, kad mobingas reiškiasi stipresniojo valdžia silpnesniajam, psichologiniu ar jėgos, galios pranašumo demonstravimu atstumiant, išskiriant, pažeidžiant. Viena ryškiausių Lietuvos mokslininkių, susitelkusių savo dėmesį į mobingą - prof. dr. Jolita Vveinhardt internetiniame tinklapyje www.mobingas.lt ir knygoje „Mobingas darbuotojų santykiuose: individas...

Kada nerimas virsta liga? 
Nerimas ir baimė yra visiškai normalios organizmo reakcijos, kai mūsų saugumui gresia realus pavojus.Tačiau nėra normalu, kai pradedame nerimauti dėl to, kad nerimaujame, kai nerimas kyla netikėtai, be akivaizdžiai paaiškinamos priežasties ir trukdo gyventi įprastą gyvenimą. Jei nuolatos patiriate jaudulį, įtampą, nuovargį, vargina miego sunkumai, sunku susikaupti, išbūti budriems ir darbingiems, skauda galvą, dažnai sergate įvairiomis ligomis, skundžiatės skausmais, o atlikus medicininius tyrimus nerandama fiziologinių priežasčių ar galvoje dažnai sukasi neramios nuojautos apie nelaimes, tragiškus nutikimus, retas ir nepagydomas...

Išmaniųjų įrenginių įtaka vaikams
Išmanieji įrenginiai yra tapę neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Mobiliajame telefone telpa dalis mūsų gyvenimo: bendraujame, pramogaujame (žaidimai, straipsniai, galvosūkiai...), ieškome informacijos, įvairios programėlės padeda orientuotis erdvėje, esti nemažai simuliacinių programų, padedančių įgauti itin sudėtingų, kompleksinių įgūdžių, naudodamiesi internete randama medžiaga galime praplėsti pasaulėžiūrą. Išmaniųjų technologijų nauda nenuginčijama. Tačiau kaip jaučiamės, kai bent keletą sekundžių nerandame savo telefono? Didelė dalis žmonių atsakytų, kad išsigąsta, susijaudina, sunerimsta...

Psichologės patarimai, kaip išsaugoti vidinę ramybę šiuo neramiu laikotarpiu 
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro psichologė dalijasi patarimais, kaip nepasiduoti panikai ir išnaudoti šį laiką stiprinant psichikos sveikatą: Be abejonės, Jūs norite žinoti naujienas apie COVID-19, tačiau darykite tai sąmoningai. Rinkitės oficialius ir patikimus žinių šaltinus. Jums užtenka dviejų kartų (iš viso ne daugiau kaip 2 val.) per dieną peržiūrėti naujausias žinias ir sužinoti svarbiausią informaciją. Ribokite „blogų“ naujienų srautą. Šiomis dienomis taip pat nepamirškite dienos režimo ir jo laikykitės. Jei reikia, įprastus savo rutinos ritualus priderinkite prie pasikeitimų. Sulėtinę tempą, vienodu laiku kelkitės ir eikite miegoti, rūpinkitės buitimi...

Mobingas - „rafinuota“ psichologinio smurto forma darbe 
Tyrimų duomenimis, psichologiniais smurtautojais darbo aplinkoje neretai tampa klientai ir (ar) kiti įstaigose nedirbantys asmenys, tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad dažnai darbe darbuotojai yra ujami ir žeminami savo bendradarbių, o dažniausiai – vadovų. Organizacijose, kuriose nekreipiamas dėmesys į jos vertybes, kultūrą, „nepastebimi“ ir nesprendžiami konfliktai sukuria puikią terpę keroti psichologiniam smurtui – diskriminaciniam elgesiui, formuotis mobingo fenomenui. Mobingas, be abejonės, turi neigiamos įtakos psichologinei ir fizinei asmens sveikatai. Ši patirtis keičia įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį...

Kaip elgtis, kai vaikai reiškia stiprias emocijas?
Tėvų grupinėse konsultacijose, kurias šiuo metu vedu, vaikų emocijų valdymo tema yra kone dažniausia ir problematiškiausia daugeliui. Vis iškyla pertraukėlių (angl. time-outs) ir jose naudojamų nusiraminimo kėdučių ar laiptelių tema. Tėvai klausia, ar jas naudoti yra gerai, ką daryti, jei neveikia, kokios alternatyvos. Taigi, nutariau apie tai parašyti. Pertraukėlė, kaip drausminimo ir nu(si)raminimo būdas yra gan populiari priemonė, apie jų efektyvumą rašo populiarūs žurnalai, laidos, kalba kai kurie vaikų auklėjimo „autoritetai“...
 

Trys nemokamos programėlės telefone psichoemocinei savijautai gerinti
Trys nemokamos programėlės Jūsų išmaniuosiuose telefonuose gali tapti atokvėpio oazėmis streso kupinose dienose ar akistatoje su panikos atakomis. Susipažinkite su jomis, kas dar nespėjpte. Tai profesionalių psichikos sveikatos ekspertų (psichologų, psichiatrų, mokslininkų ir kt.) bendradarbiavimo vaisiai, skirti visuomenės psichikos sveikatos stiprinimui...
 

 

Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata 
Vakarų Europos šalyse ir JAV bei Australijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad ekranus turinčių informacinių technologijų (IT) ar elektroninių medijų prietaisų naudojimas mažų, ikimokyklinio amžiaus, vaikų tarpe išaugo ir tokia tendencija stebima nepriklausomai nuo šeimos socioekonominio statuso. Didėjant išmaniųjų technologijų prieinamumui, auga ir tėvų bei specialistų poreikis suprasti technologijų daromą įtaką vaikų sveikatai ir gerovei. Kiekviena šalis – dėl kultūrinių, socialinių ir kitų skirtumų – turėtų turėti tos šalies moksliniais tyrimais grįstas rekomendacijas. 2017 – 2018 metais atliktas mokslinis tyrimas „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“. Tyrimą atliko Vilniaus universiteto mokslininkų grupė...

Eilinė tiesa apie emocinį valgymą
Jei tai, ką paprastai vadiname teigiamomis emocijomis (meilė, laimė, dėkingumas, malonumas, entuziazmas, pasididžiavimas, optimizmas ir pan.), yra susiję su saugumo, priklausymo poreikių patenkinimu, galimybėmis valdyti / kontroliuoti savo mintis, žinias, jausmus, supančias situacijas ir pan., tai neigiamos emocijos dažnai yra susijusios su šių poreikių nepatenkinimu ir patiriama bejėgyste suvaldyti ar sukontroliuoti save, savo jausmus, mintis, situacijas, kuriose iškyla nuo mūsų nepriklausančios kliūtys. Neigiamas emocijas neretai sukelia realaus arba įsivaizduojamo pavojaus jutimas, nemalonių situacijų suvokimas kaip nuobaudos, praradimai...

Miegas - kūną ir sveikatą jungianti gija. Kaip ją stiprinti?
Sunku užmigti? Dažnai naktį prabundate? Atsikeliate nepailsėję? Visa tai vargina daugiau nei tris naktis per savaitę? Jei, skaitydamas šiuos klausimus, pritariamai linksite, o dieną jaučiate nuotaikų kaitą, esate dirglus, išsiblaškęs, stokojate kūrybiškumo ar pastebite, kad įprastas problemas tampa spręsti vis sunkiau, tam prireikia vis daugiau laiko ir pastangų, galbūt tai Jūsų prasto miego padariniai, pažįstami šimtams tūkstančių mūsų šalies gyventojų? Mokslininkai pastebi, kad silpnesnė emocijų kontrolė, nepakantumas frustracijoms, sustiprėjęs nekantrumas, didesnė priešiškumo raiška ir pyktis yra susiję su miego trūkumu, o geras miegas...


Bendro laisvalaikio svarba šeimos gerovei 
Šeima kiekvieną iš jos narių įprasminą daugelyje vaidmenų. Tiek tėtis tiek mama augindami savo vaikus tampa tikrais pedagogais, patarėjais, psichologais, dorovės ugdytojais, gydytojais, slaugytojais, drausmę palaikančiais prižiūrėtojais, uoliais įvairių paslaugų tiekėjais, draugais, sektinais pavyzdžiais, o kartais net stebūkladariais herojais.  Meilė, saugumas ir šiluma šeimoje gali būti atpažįstama iš daugybės niuansų. Pradedant bendro finansinio ūkio vedimu ir baigiant dėmesingu, aktyviu visų šeimos narių įsitraukimu į joje vykstančius procesus. Kūrybingi žaidimai su vaikais kasdienėse veiklose padeda užtikrinti palankią mažųjų šeimos...
 

Psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius auga
Per 2016 m. 17,8 tūkst. vaikų iki 10 metų, 8,5 tūkst. jaunuolių iki 18 metų, 41,2 tūkst. suaugusiųjų iki 64 m. ir 21 tūkst. vyresniosios kartos atstovų išgirdo naujas psichikos ir elgesio sutrikimų diagnozes. Stebint ankstesnių metų tendencijas šie skaičiai auga.Vienas iš veiksnių, labiausiai veikiantis suaugusių asmenų psichinę sveikatą, yra stresas, psichologinis arba emocinis diskomfortas, jis neretai patiriamas darbe. Ketvirtadalio šalies įmonių (transporto, statybų, viešbučių, restoranų, švietimo, sportinės-kultūrinės, poilsio veiklų), kuriose dirba 27 proc. visų mūsų šalies gyventojų, mikroklimatas vertinamas kaip neigiamas arba prastas...
 

Sąmoningumas - prevencija prieš depresiją
Depresija – tai liga, kurios nė vienas iš mūsų nesirenkame sąmoningai. Ankstesniuose straipsniuose kalbėjome, kokiu mastu ir kokiais požymiais pasireiškia ši liga, o šiandien pabandysime atskleisti kuo daugiau depresijos atsiradimo priežasčių, iš kurių dalį galime sąmoningai mažinti ar visiškai pašalinti. Taip jau yra, kad skubėdami ir bėgdami savo kasdienių rūpesčių keliu neretai pamirštame pasirūpinti ne tik savo emocine gerove, bet ir tinkamai patenkinti fiziologinius poreikius, t.y. neskiriame pakankamai dėmesio savo kokybiškam poilsiui, miegui, valgome nepakankamai maisto, kuriame gausu B, D grupės vitaminų...
 
Už mūsų šalies gyventojų destruktyvaus elgesio, nukreipto į pačius save, statistikos slepiasi graudulingas liūdesys. Faktas, kad savižudybės pagal paplitimą yra antroji visų mirčių priežastis, išduoda, kiek daug žmonių likimų yra už šių iš pirmo žvilgsnio ,,paprastų, nereikšmingų“ skaičių. Už šių skaičių – mūsų mylimi, mums brangūs, reikalingi žmonės ir tie, kuriems ne visada surandame akimirką. Minutėlę dėmesio, šilto žvilgsnio, apkabinimo, bendro arbatos puodelio ar klausimo ,,Kaip tu jautiesi?“ Šiandienos žmogus, kuris realiai sau kelia klausimą ,,Būti ar nebūti?“, gyvenime jaučiasi tarsi bulius koridoje, ne savo...
 
 Kaip prižiūrėti savo psichinę sveikatą?
Kai kurie žmonės psichinę sveikatą vadina „emocine sveikata,“ arba „savijauta,“ kuri yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Mes visi esame veikiami išorinių veiksnių, kurie trikdo mūsų pusiausvyrą ir sukelia stresą. Dažniausiai stresas praeina, tačiau nežinant kaip efektyviai išlaikyti gerą psichologinę būseną ir susidoroti su stresu, per laiką galime smarkiai pakenkti savo organizmui. Nei vienas nėra apsaugotas nuo streso sukeliamų komplikacijų. Saugokite savo psichinę sveikatą: išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėte psichologinę pusiausvyrą...
 

Stresas ir jo valdymo būdai
Stresas yra vidinė reakcija į įvykius ir aplinkybes, kuriuos yra susijusios su pakitimais mūsų gyvenime. Streso priežastys gali būti tiek išorinės pvz.: egzaminai, didelis namų darbų krūvis, testo neišlaikymas, pramiegojimas, darbo netekimas, patekimas į avariją, pavėlavimas į klasę, susipykimas su šeimos nariais/draugais ir pan., arba vidinės pvz.: fiziologiniai mūsų kūno pokyčiai (ligos, traumos, prasta fizinė forma), per dėtas jaudinimasis, negatyvus mąstymas ar nerealistiniai/ per  aukšti reikalavimai sau...
 

Pasikalbėkime apie depresiją 

Visame pasaulyje depresija yra diagnozuota daugiau nei 300.000.000 žmonių. Nors depresija serga įvairaus amžiaus asmenys, su ja kiek dažniau susiduria moterys nei vyrai. Depresijos atsiradimas vienaip ar kitaip paženklina visas žmogaus gyvenimo sferas: karjerą, šeimą, socialinius santykius tad būtina pažinti šią ligą. Depresijos atsiradimui įtakos turi daugelio biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika. Ji pasižymi glaudžiu ryšiu su fizine sveikata t.y. depresija gali atsirasti ir dėl lėtinių ligų, cukrinio diabeto, širdies, kraujagyslių lygų. 

Atsipalaidavimo praktika
15–20 min. giluminio atsipalaidavimo tolygu 2–3 val. geros kokybės miego. Tai ypač svarbu šiandieninėje visuomenėje, kadangi neretai žmogus taip išsenka, kad nesijaučia pailsėjęs ir po visos nakties miego – organizmas neatsigauna, kamuoja nuovargis, prasta koncentracija, bloga nuotaika. Žmogaus savijautą lemia mintys, elgesys ir emocijos. Visi šie elementai turi įtakos vienas kitam. Pavyzdžiui, pakeitus mintis, keičiasi tiek mūsų emocijos, jausmai, tiek elgesys. Jei pradėsime taikyti atsipalaidavimo technikas, iš pagrindų galėsime pakeisti savo būseną. Gyvendami pagal įprastą mąstymo ir elgsenos modelį, negalime...

Kaip pailsėti atostogų metu?
Vasaros atostogos - tai metas pelnytai užtarnautam ir taip lauktam poilsiui. Dažniausiai nekantraujame, kada bent trumpam galėsime pamiršti darbo rūpesčius ir pagaliau atgauti jėgas, tačiau dažnai atostogos taip ir praeina nespėjus nei reikiamai pailsėti, nei mintimis atsiriboti nuo darbo įtampos. Būtina išmokti tinkamai atsipalaiduoti, kad išnaudojus visą atostogų laikotarpį kupini naujų jėgų grįžtume į darbą. Įpratus prie kasdieninės įtampos, nuolat užsiėminėjant vis kokia nors veikla, atrodo yra nenatūralu nieko neveikti. Atėjus atostogoms...
 

Depresija ar tik bloga nuotaika?
,,Man depresija“  šiais laikais yra dažnai naudojama sąvoka vos pajuntama prasta nuotaika. Tačiau svarbu atskirti šiuos du terminus. Depresija nėra tiesiog geros nuotaikos nebuvimas – tai yra rimtas psichologinis sutrikimas, kuris gali ženkliai sumažinti žmogaus gyvenimo kokybę. Dažniausiai depresija pasireiškia itin slogia nuotaika ar sumažėjusiu įprastinių veiklų domėjimusi ilgiau nei dvi savaites. Taip pat žmogus nebegali įprastai funkcionuoti savo socialinėje, darbo arba akademinėje aplinkoje. Anksčiau dominusios veiklos ir užsiėmimai staiga tampa visai nebeįdomios, o prasta nuotaika išlieka didžiąją dienos dalį...

Garbus amžius ir depresija
Siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms gerą gyvenimo kokybę, būtina atkreipti dėmesį ir į mitybą, rinktis tinkamus produktus. Pagyvenusių žmonių medžiagų apykaita sulėtėja, mažėja organai, keičiasi kūno sudėtis, žmogus pasunkėja apie 2-7 kg, todėl natūraliai mažėja fizinis aktyvumas. Dėl šių priežasčių pagyvenusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Atsiranda klausos ir regos sutrikimų, virškinimo problemų, ypač dažnas vidurių užkietėjimas, gali atsirasti fizinė ar psichologinė negalia. Kyla rizika atsirasti mitybos nepakankamumui, taip pat...

Savižudybių prevencija: kaip atpažinti savižudybės riziką, ką daryti ir kur kreiptis pagalbos
Dažniausiai žmogus nenori mirti, užuot jis nori, kad skausmas liautųsi – jis neturi su kuo pasikalbėti, kam išsipasakoti ar tiesiog nežino ką daryti ir kur kreiptis. Todėl, vien tik įtarus, kad artimasis turi ketinimų žudytis, pasikliauk savo intuicija ir atvirai išreikšk savo nerimą. Būtinai daryk tai tuoj pat! Nors ir į menkiausią įtarimą, kad artimasis yra pavojuje turi būti atsižvelgiama rimtai. Negalima ignoruoti ženklų, rodančių, jog žmogus kenčia, jaučia neviltį, liūdesį, vienišumą bei išgyvena traumą, artimojo netektį. Jei jūs pats jaučiatės vienišas...

Šventinio laikotarpio stresas- kaip apsaugoti save?
Didžiosios metų šventės yra laukiamos daugelio žmonių — tai stebuklingas metas, kada galime suartėti su artimaisiais ir draugais, kartu atšvęsti bei su nekantrumu laukti ateinančių Naujųjų metų. Tačiau tai yra ir laikotarpis galintis sukelti nemažai įtampos, nerimo ir streso. Pradedame rūpintis dovanomis, galvojame apie ateinančių švenčių patiekalus, kuriuos turėsime paruošti, rūpinamės namų švara bei dekoravimu. Tai tik dalis įsipareigojimų, kuriuos turime padaryti prieš šventes, o ir įprasti kasdieniai rūpesčiai niekur nedingsta, tad nenuostabu, kad daugeliui tai ne tik džiugus, bet ir itin varginantis laikotarpis. Ypatingai turėtų susirūpinti...

Ar galima tapti priklausomu nuo cukraus? 
Šiandien daugelis žino apie neigiamą cukraus poveikį organizmui, tačiau vertėtų suprasti, kodėl saldūs produktai taip geidžiami ir kas nutinka juos ragaujant. Suvalgius maisto, turinčio daug cukraus, smegenyse suaktyvėja zonos, atsakingos už malonumo ir laimės jausmą, todėl pasilepinus vienu saldainiu dažnai būna sunku sustoti, nes jų norisi daugiau. Būtent todėl cukraus ypatingai norisi stresiniais gyvenimo momentais, kada yra liūdna, jaučiamės vieniši. Kasdien vartojant daug saldžių produktų, smegenys prie to pripranta ir ilgainiui išsivysto vis didesnio cukraus kiekio poreikis, kad būtų jaučiamasi tas pats apdovanojimo jausmas...

Probleminis lošimas. Ką būtina žinoti kiekvienam?
Azartiniai žaidimai gali tapti itin rimtas emocines, fizines, finansines  bei socialinės pasekmes sukeliančios priklausomybės priežastimi. Probleminis lošimas gali paliesti bet kurį, nepriklausomai nuo išsilavinimo, amžiaus, tautybės, lyties, finansinės ar socialinės padėties. Ši priklausomybė paliečia ne tik lošėją, bet ir jo artimuosius, tad yra be galo svarbu suprasti ir atpažinti probleminio lošimo ženklus. Yra klaidingai manyti, kad probleminį lošimą galima sustabdyti vien valios pastangomis. Jeigu asmuo aukoja savo laiką ir pinigus azartiniams lošimams tuo pačiu kenkdamas sau ir kitiems, yra jaučiamas stiprus...

Patarimai kaip užtikrinti vaiko psichinę gerovę 
Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad kiekvienam vaikui yra reikalingos skirtingos praktikos. Kad palaikytumėte sveiką vaiko vystymąsi ir augimą, laikykitės keleto patarimų: Stenkitės praleisti bent truputį laiko tik su savo vaiku kasdien; Sustiprinkite vaiko „AŠ GALIU“ mąstymą; Pasidalinkite savo idėjomis bei mintimis su savo vaiku, paraginkite vaiką būti savarankišku; pasirūpinkite, kad namai būtų saugūs jūsų vaikui; išmokykite tikslų užsibrėžimo; išmokykite vaiką susidoroti su stresu konstruktyviai; išmokykite vaiką atpažinti, įvardinti ir susidoroti su savo jausmais; išmokykite vaiką suprasti kitų jausmus...

Sveiki įpročiai bręsta tik sveikoje šeimoje 
Šeima visą gyvenimą

Bendradarbiaujame:                   plačiau..