Spalio 1-oji, Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena – pasaulinė šventė, kurią 1990 m. įsteigė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Pirmą kartą paminėta 1991 m., ši diena buvo sukurta siekiant šviesti visuomenę apie iššūkius, su kuriais vyresnio amžiaus žmonės susiduria sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir spartėjant demografiniams pokyčiams, ši diena primena, kaip svarbu užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių orumą, rūpestį ir socialinę įtrauktį. Ji skatina visuomenę vertinti vyresnio amžiaus žmonių išmintį ir patirtį, kartu skatinant senėjimui palankią aplinką.
Nors spalio 1-oji yra diena, skirta pagerbti ir švęsti vyresnio amžiaus žmones visame pasaulyje, ji taip pat skatina apmąstyti kasdienes patirtis ir iššūkius, susijusius su senėjimu. Be švenčių ir pripažinimo, daugelis vyresniame amžiuje susiduria su realybe, kurioje jie tampa vis labiau fiziškai pažeidžiami, ypač padidėjusi traumų rizika kasdieniame gyvenime. Kritimai išlieka viena pagrindinių traumų priežasčių tarp vyresnio amžiaus žmonių, dažnai sukeliančių ilgalaikių komplikacijų, turinčių įtakos savarankiškumui ir gyvenimo kokybei. Tinkamai palaikydami ir imdamiesi aktyvių priemonių, vyresnio amžiaus žmonės gali gerokai sumažinti traumų tikimybę, o viena veiksmingiausių ir įgalinančių strategijų yra reguliari fizinė veikla.
Fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų palaikyti sveiką senėjimą ir sumažinti traumų riziką vyresnio amžiaus žmonėms. Kūnui senstant, natūralūs raumenų jėgos, sąnarių lankstumo ir jutiminės sistemos pokyčiai gali paveikti pusiausvyrą ir koordinaciją, todėl padidėja kritimų tikimybė. Laimei, tam tikros rūšies pratimai gali sumažinti šį poveikį. Tokios veiklos kaip tai či ir joga yra ypač naudingos gerinant pusiausvyrą ir kūno suvokimą, o jėgos treniruotės, ypač skirtos kojoms ir pilvo raumenims, padeda stabilizuoti laikyseną ir judesius. Paprasti pratimai, tokie kaip stovėjimas ant vienos kojos, kulnų kėlimas ir žingsnių į šonus pratimai, gali pagerinti koordinaciją ir sumažinti kritimų riziką, kai jie atliekami reguliariai. Net ir lengvi aerobiniai pratimai, tokie kaip pasivaikščiojimas ar mankštos vandenyje, prisideda prie bendro mobilumo. Integruodami šias veiklas į kasdienį gyvenimą, vyresnio amžiaus žmonės gali ugdyti pasitikėjimą savimi, išlaikyti savarankiškumą ir žymiai sumažinti traumų tikimybę.
Pusiausvyros ir koordinacijos palaikymas ne visada reikalauja struktūrizuotų treniruočių – daugelis kasdienių namų ruošos veiklų gali būti subtilios, bet veiksmingos koordinacijos lavinimo formos vyresnio amžiaus žmonėms. Tokios užduotys kaip stovėjimas ant vienos kojos valantis dantis, siekimas virš galvos lentynoms sutvarkyti ar žingsnis į šoną siurbiant – visa tai įtraukia stabilizuojančius raumenis ir lavina propriorecepciją. Net ir tokie paprasti įpročiai kaip atsistojimas nuo kėdės nenaudojant rankų ar ėjimas koridoriumi ant kulnų ar pasistiebus, gali sustiprinti jėgą ir koordinaciją. Pati namų aplinka gali būti optimizuota: pašalinus slidžius kilimėlius, įrengus turėklus vonios kambariuose, užtikrinus gerą apšvietimą ir dažnai naudojamus daiktus laikant lengvai pasiekiamoje vietoje – visa tai sumažina kritimų riziką. Paversdami kasdienes akimirkas judėjimo ir sąmoningumo galimybėmis, vyresnio amžiaus žmonės gali susikurti saugesnius įpročius ir išlaikyti pasitikėjimą savo jėgomis.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vyresnio amžiaus suaugusieji turėtų skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai per savaitę arba 75 minutes didelio intensyvumo fizinei veiklai, kartu dvi ar daugiau dienų atliekant raumenis stiprinančius pratimus. Šios gairės nėra vien skaičiai – jos rodo įsipareigojimą gyvybingumui, savarankiškumui ir orumui vėlesniame gyvenime. Kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas atliktas tempimas ir kiekviena fizinės veiklos akimirka yra pareiškimas, kad senėjimas nereiškia lėtėjimo – tai reiškia prisitaikymą, klestėjimą ir tolesnį gyvenimo tikslą. Taigi, nesvarbu, ar tai pasivaikščiojimas parke, šokis virtuvėje, ar pusiausvyros pratimas žiūrint televiziją, kiekvienos pastangos yra svarbios. Tegul ši spalio 1-oji būna ne tik šventės diena, bet ir raginimas veikti: pagerbti savo vyresnio amžiaus žmones ne tik žodžiais, bet ir palaikymu, padrąsinimu bei įrankiais, kurių jiems reikia, kad galėtų judėti į priekį – stipresniems, saugesniems ir labiau įgalintiems nei bet kada anksčiau.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Evita Mudėnaitė
Informacijos šaltiniai: World Health Organization (WHO)
Nuotrauka: https://www.freepik.com