Antibiotikai išgelbėjo milijonus gyvybių, tačiau pernelyg dažnas ar neteisingas jų vartojimas tampa vis rimtesne grėsme visuomenės sveikatai. Svarbu prisiminti, kad šie vaistai padeda tik nuo bakterinių infekcijų ir turi būti vartojami atsakingai.
Gyvybes gelbstintys vaistai
Nuo pirmųjų penicilino atradimo dienų antibiotikai tapo vienu didžiausių medicinos laimėjimų – jie leido sėkmingai gydyti bakterines infekcijas, kurios anksčiau galėjo būti mirtinos.
Šie vaistai padeda įveikti tokias ligas kaip plaučių uždegimas, meningitas ar šlapimo takų infekcijos, sumažina komplikacijų riziką po operacijų bei trumpina ligos eigą.
Tinkamai paskirtas antibiotikas leidžia greičiau pasveikti, o kai kuriais atvejais – netgi išgelbėti gyvybę. Būtent dėl to antibiotikai yra viena svarbiausių gydymo priemonių šiuolaikinėje medicinoje.
Kada antibiotikai nepadeda
Vis dėlto reikia prisiminti, kad antibiotikai veikia tik bakterijas, bet ne virusus. Todėl sergant gripu, peršalimu, Covid-19 ar gerklės uždegimu jie ne tik nepadės, bet gali ir pakenkti. Viena dažniausių klaidų – savarankiškas antibiotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo. Kai pacientai antibiotikus vartoja likusius nuo ankstesnio gydymo ar pasiūlytus artimųjų, kyla pavojus ne tik jų sveikatai, bet ir visos bendruomenės atsparumui antibiotikams.
Antibiotikų atsparumas – auganti pasaulinė grėsmė
Antibiotikų atsparumas, dar vadinamas antimikrobiniu atsparumu, reiškia, kad bakterijos išmoksta „apsiginti“ nuo vaisto poveikio. Tokiu atveju gydymas tampa sudėtingas, reikia stipresnių ar net kelių rūšių antibiotikų, o kartais liga tampa sunkiai įveikiama.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl antibiotikams atsparių bakterijų kasmet miršta apie 1,3 milijono žmonių. Jei tendencijos nesikeis, iki 2050 m. ši problema gali tapti viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, stebimas padidėjęs antibiotikams atsparių bakterijų skaičius. Tai reiškia, kad kiekvienas nepagrįstas šių vaistų vartojimas prisideda prie opios problemos.
Galimas šalutinis poveikis
Net ir tinkamai paskirti antibiotikai gali sukelti nepageidaujamus reiškinius – virškinimo sutrikimus, alergines reakcijas ar gerųjų žarnyno bakterijų disbalansą. Kai kuriems žmonėms tai pasireiškia pilvo pūtimu, viduriavimu ar silpnumu po gydymo kurso.
Dėl šios priežasties rekomenduoja antibiotikų kursą derinti su probiotikais ir palaikyti tinkamą, subalansuotą mitybą.
Kaip vartoti atsakingai
Atsakingas antibiotikų vartojimas padeda išsaugoti šių vaistų veiksmingumą.
Pagrindiniai principai:
- Vartoti tik gydytojo skirtus vaistus. Ne kiekviena infekcija reikalauja antibiotikų.
- Laikytis nurodyto kurso. Nenutraukite gydymo anksčiau, net jei pasijutote geriau.
- Nevartoti likučių. Kiekviena infekcija gali reikalauti kitokio vaisto ar dozės.
- Nesidalyti antibiotikais su kitais. Net jei simptomai panašūs, priežastis gali būti skirtinga.
- Nenaudoti „profilaktiškai“. Antibiotikų negalima vartoti norint „apsisaugoti nuo peršalimo“.
Be to, atsakingas požiūris į higieną, rankų plovimą, vakcinaciją ir imuniteto stiprinimą padeda mažinti infekcijų skaičių ir antibiotikų poreikį.
Sąmoningas požiūris į antibiotikus yra visos bendruomenės reikalas. Kiekvienas mūsų pasirinkimas prisideda prie to, ar šie vaistai bus veiksmingi ateityje. Atsakingas vartojimas šiandien – sveikesnė visuomenė rytoj.
Antibiotikai – neatsiejama šiuolaikinės medicinos dalis, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo mūsų pačių elgesio. Vartokime šiuos vaistus tik tada, kai jie tikrai reikalingi, laikykimės gydytojo nurodymų ir neleiskime, kad per didelis pasitikėjimas tabletėmis taptų pavojumi mūsų sveikatai.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai: https://www.who.int/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com