Astmos priepuolis – kaip atpažinti ir reguoti laiku

Bronchinė astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti dusulio ir/ar kosulio priepuoliais, ypač naktį ir ryte. 

Astmos priepuolis – tai pavojinga būklė, kai kvėpavimas staiga tampa labai apsunkintas. Nors astma yra lėtinė ir neišgydoma liga, ją galima puikiai kontroliuoti, o priepuolių dažnį – žymiai sumažinti. Svarbiausia – žinoti, kaip tinkamai elgtis kasdien, atpažinti rizikos veiksnius ir reaguoti laiku. Pateikiame keletą patarimų, kurie turėtų padėti sumažinti bronchinės astmos intensyvumą.

1. Venkite dirgiklių.

Astmos priepuolius dažniausiai sukelia:

                      •                    Žiedadulkės;

                      •                    Namų dulkės ir pelėsis;

                      •                    Gyvūnų plaukai;

                      •                    Šaltas ar labai sausas oras;

                      •                    Tabako dūmai, oro tarša;

                      •                    Kvapiosios medžiagos (kvepalai, valikliai ir kt.);

                      •                    Stresas, fizinis pervargimas.

Ką reikėtų daryti?

                      •                    Naudokite oro valytuvus ir dažnai vėdinkite patalpas;

                      •                    Nerūkykite bei stenkitės nebūti prirūkytose patalpose;

                      •                    Pridenkite burną ir nosį šaliku šaltomis dienomis;

                      •                    Stebėkite žiedadulkių intensyvumo prognozes – esant galimybei stenkitįs būti patalpoje jų piko metu.

2. Laikykitės gydymo plano.

Jūsų gydytojas turėtų sudaryti individualų astmos valdymo planą. Šio plano laikymasis – svarbiausias žingsnis norint išvengti paūmėjimų.

Svarbu:

                      •                    Naudokite gydytojo paskirtus vaistus, net jei jaučiatės gerai.

                      •                    Su savimi visada turėkite greito poveikio inhaliatorių.

                      •                    Nepraleiskite planinių apsilankymų pas gydytoją

3. Atpažinkite ankstyvuosius simptomus.

Prieš rimtą priepuolį dažnai pasireiškia lengvesni simptomai:

                      •                    Dažnesnis kosulys, ypač naktį;

                      •                    Silpnas švokštimas;

                      •                    Didesnis nuovargis po įprastos veiklos.

Stebėkite simptomus, jei imantis įprastinių priemonių jiems sumažinti niekas nesikeičia –  kreipkitės į savo gydytoją.

4. Mokykitės valdyti stresą.

Stresas gali sustiprinti uždegiminius procesus organizme ir išprovokuoti astmos priepuolį.

Valdyti stresą padeda:

                      •                    Reguliarus miegas ir poilsis;

                      •                    Kvėpavimo pratimai;

                      •                    Lengva fizinė veikla (pvz., vaikščiojimas, joga ir kt.);

                      •                    Emocinis palaikymas ir tvirti ryšiai su supančia aplinka.

Bonchinė astma yra viena dažniausių lėtinių ligų, kuria visame pasaulyje serga apie 300 mln. žmonių. Tinkamai gydantis bei renkantis sveiką gyvenimo būdą bei plaikant emocinę darną ši liga gali būti sėkmingai kontroliuojama.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė