Kasmet lapkričio 18–24 d. minima Pasaulinė informuotumo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. Šių metų šūkis – „Veikime dabar: apsaugokime dabartį ir užtikrinkime ateitį“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visuomenę, sveikatos sektorių, veterinarus, ūkininkus, aplinkosaugininkus ir politikus imtis bendrų veiksmų antimikrobiniam atsparumui stabdyti. Atkreipiamas dėmesys, kad tai turi neigiamos įtakos ne tik mūsų sveikatai, bet ir pasaulinei maisto gamybos ir vartojimo grandinei, aplinkai bei ekonomikai. Visuomenės sveikatos specialistai primena apie atsakingą antibiotikų vartojimą ir jų efektyvumo išsaugojimą.
Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Didelis antibiotikų, ypač plataus spektro antibiotikų pasirinkimas, jų prieinamumas ir augantis vartojimas skatina atsparių mikroorganizmų atsiradimą. Bakterijų atsparumas antibiotikams išsivysto tuomet, kai konkretūs antibiotikai nebeatlieka savo funkcijos – t. y. nenaikina bakterijų bei nebestabdo jų augimo.
Antimikrobinio atsparumo problema
Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Europoje kasmet padaugėja pacientų, užsikrėtusių atspariomis bakterijomis. Infekcijos, kurios kadaise buvo lengvai gydomos, gali tapti pavojingos ar net mirtinos. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kiekvienais metais Europoje (ES / EEE šalyse) dėl antimikrobiniams vaistams atsparių infekcijų miršta daugiau nei 35 000 žmonių.
Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, bet ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.
Neracionalus vaistų vartojimas yra svarbi problema visame pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė visų vaistų yra išrašomi, išduodami ar parduodami netinkamai. Taip pat net pusė pacientų vaistus vartoja neteisingai. Toks netinkamas vaistų vartojimas kelia grėsmę pacientų sveikatai, taip pat yra švaistomos sveikatos apsaugai skirtos lėšos.
Antibiotikai skirti tik bakterinių infekcijų gydymui
Prasidėjus šaltajam metų laikui ir gripo sezonui, padidėja sergamumas gripu, COVID-19, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei antibiotikų suvartojimas. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad:
- antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas;
- gripo, COVID-19 ligos ir peršalimo antibiotikai neveikia;
- antibiotikus gali paskirti tik gydytojas;
- antibiotikus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas;
- net jeigu pasijutote geriau, negalima nutraukti antibiotikų vartojimo.
Kiekvienas galime prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo:
- Prieš vartojant antibiotikus, būtina kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
- Vartoti tik gydytojo skirtus antibiotikus.
- Nesidalyti antibiotikais su kitais žmonėmis.
- Būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net ir pasijutus geriau, nesustoti vartoti antibiotikų.
- Nevartoti likučių, t. y. antibiotikų, likusių po praėjusio gydymo.
- Būtina nepamiršti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai (pavyzdžiui, peršalimo ar gripo).
- Nevartoti antibiotikų tuomet, kai žmogui jie nereikalingi.
Kaip dar galima mažinti antimikrobinį atsparumą?
Vienas iš būdų mažinti antimikrobinių vaistų vartojimą – saugotis užkrečiamųjų ligų.
- Laikytis asmens higienos rekomendacijų – nuolat plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
- Skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo infekcinių ligų, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti tam tikromis ligomis.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų, o suaugusieji, pagal Lietuvos suaugusių asmenų skiepijimo planą, turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo 10 užkrečiamųjų ligų.
Daugiau informacijos apie skiepus rasite čia.
Skatinkime pokyčius – tik atsakingai vartodami antibiotikus galime kartu apsaugoti jų veiksmingumą ateities kartoms.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai: www.nvsc.lrv.lt
https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en
https://www.who.int/campaigns/world-amr-awareness-week
Nuotrauka: https://www.pixabay.com