Naujausios žinios apie cukrinį diabetą

Cukrinis diabetas dėl didėjančio paplitimo vadinamas „pasauline epdemija“. Ši liga paveikia įvairaus amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties ir demografinių grupių žmones beveik visose pasaulio šalyse (Tegegne et al., 2024). Apskaičiuota, kad visame pasaulyje 2024 m. cukriniu diabetu sirgo 588,7 milijono suaugusiųjų (nuo 20 iki 79 metų). Tarptautinė diabeto federacija prognozuoja, kad iki 2045 m. vienas iš aštuonių suaugusiųjų sirgs cukriniu diabetu, o daugiau nei 90 proc. visų atvejų sudarys 2 tipo cukrinis diabetas (Kim ir Choi, 2025; Islam et al., 2025).

Cukrinis diabetas yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija) bei insulino reguliavimo sutrikimas (Islam et al., 2025). Literatūroje pateikiamos keturios pagrindinės diabeto rūšys: 1 tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kai puolamos ir naikinamos insulino gaminimo ląstelės, 2 tipo cukrinis diabetas, labiausiai paplitęs (daugiau kaip 90 proc., tarp sergančių cukriniu diabetu), susijęs su atsparumu insulinui, jo išsivystymui didelę įtaką daro gyvenimo būdas. Be šių dviejų taip pat išskiriamas gestacinis diabetas, kuris nustatomas antrąjį ar trečiąjį nėštumo trimestrą, bei kitos diabeto formos, atsirandančios dėl skirtingų priežasčių (pvz., naujagimių diabetas) (Tegegne et al., 2024).

Ankstyvieji hiperglikemijos požymiai ir simptomai yra padidėjęs troškulys ir (arba) alkis, dažnas šlapinimasis, galvos skausmas, neryškus matymas, nuovargis, svorio kritimas, makšties grybelinės bei odos infekcijos, lėtas žaizdų gijimas. Šie požymiai gali įspėti apie hiperglikemijos pradžią, o jų užsitęsimas – ilgalaikės hiperglikemijos vystymąsi ir rimtą organizmo pažeidimą (Tegegne et al., 2024).

Nekontroliuojamas diabetas dažnai sukelia hiperglikemiją, t. y. padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, kuris laikui bėgant gali rimtai pažeisti daugelį kūno sistemų, įskaitant kraujagysles ir neuronus (Tegegne et al., 2024). Cukrinis diabetas gali lemti įvairių komplikacijų išsivystymą, tokių kaip lėtinė inkstų liga, širdies priepuolis, insultas, neuropatijos, retinopatijos ir kitus organizmo pažeidimus (Młynarska et al., 2025). Diabetu sergantys žmonės susiduria su 1,5–4 kartus didesne rizika užsikrėsti tiek įprastomis, tiek sunkiomis infekcijomis ir 30 kartų didesnė amputacijos rizika palyginus su nesergančiais cukriniu diabetu (Kim ir Choi, 2025; (Islam et al., 2025).

Nepaisant pasiektos pažangos, vis dar būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų, nes šiuo metu nėra gydymo metodo, galinčio visiškai pakeisti, sustabdyti ar išgydyti ilgalaikį cukrinio diabeto poveikį (Tegegne et al., 2024). Frederickas Bantingas 1923 m. savo Nobelio paskaitoje pabrėžė, kad ,,Insulinas nėra vaistas nuo diabeto; tai gydymas“ ir, kad vien gliukozės kiekį mažinanti terapija nepašalina ilgalaikių komplikacijų (Kim ir Choi, 2025).

Naujausi tyrimai rodo, kad ligos mechanizmai yra sudėtingesni nei anksčiau manyta – jie apima ne tik gliukozės apykaitos sutrikimus, bet ir kitų, dažnai „nematomų“ organų pažeidimus. Dėl šios priežasties pagrindinis cukrinio diabeto valdymo ir kontrolės tikslas yra efektyvesnių terapinių metodų kūrimas (Tegegne et al., 2024). Be farmakologinio gydymo, svarbų vaidmenį cukrinio diabeto valdyme atlieka ir nefarmakologiniai metodai. Jie apima tinkamą fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, elgesio keitimo strategijas bei psichologines intervencijas, padedančias geriau kontroliuoti ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę (Młynarska et al., 2025).

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

Literatūros šaltiniai:

  1. Islam, K., Islam, R., Nguyen, I., Malik, H., Pirzadah, H., Shrestha, B., Lentz, I. B., Shekoohi, S., & Kaye, A. D. (2025). Diabetes Mellitus and Associated Vascular Disease: Pathogenesis, Complications, and Evolving Treatments. Advances in therapy, 42(6), 2659–2678. https://doi.org/10.1007/s12325-025-03185-9
  2. Kim, T., & Choi, S. H. (2025). Diabetes Mellitus and Infectious Diseases: Current Evidence and Clinical Implications. Diabetes & metabolism journal, 49(5), 915–933. https://doi.org/10.4093/dmj.2025.0508
  3. Młynarska, E., Czarnik, W., Dzieża, N., Jędraszak, W., Majchrowicz, G., Prusinowski, F., Stabrawa, M., Rysz, J., & Franczyk, B. (2025). Type 2 Diabetes Mellitus: New Pathogenetic Mechanisms, Treatment and the Most Important Complications. International journal of molecular sciences, 26(3), 1094. https://doi.org/10.3390/ijms26031094
  4. Tegegne, B. A., Adugna, A., Yenet, A., Yihunie Belay, W., Yibeltal, Y., Dagne, A., Hibstu Teffera, Z., Amare, G. A., Abebaw, D., Tewabe, H., Abebe, R. B., & Zeleke, T. K. (2024). A critical review on diabetes mellitus type 1 and type 2 management approaches: from lifestyle modification to current and novel targets and therapeutic agents. Frontiers in endocrinology, 15, 1440456. https://doi.org/10.3389/fendo.2024.1440456

Nuotraukos:

https://www.freepik.com

Facebook
Twitter
LinkedIn