Vasara labai palankus laikotarpis parazitinėms ligoms plisti, kuomet atliekami įvairūs žemės ūkio darbai, praleidžiama daug laiko gamtoje, ragaujamos neplautas uogos ar daržoves. Tai gali tapti askaridozės, echinokokozės, toksokarozės ar kitų parazitinių ligų priežastimi. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat vyresni nei 65 metų asmenys.
Viena dažniausiai pasitaikančių parazitinių ligų – askaridozė
Ligą sukelia apvaliosios kirmėlės Ascaris lumbricoides. Askaridozė pasireiškia įvairiais simptomais – nuo plaučių iki žarnyno sutrikimų, gali sukelti bendrą negalavimą, alerginius bėrimus ar karščiavimą.
Askaridžių kiaušinėliai išsiskiria su išmatomis, subręsta dirvožemyje ir išlieka pavojingi net kelerius metus. Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta per neplautas daržoves, vaisius, uogas, nešvarias rankas ar užterštą vandenį, prarijus subrendusių kiaušinėlių. Jie taip pat gali patekti su dulkėmis, pernešant musėms ar tarakonams. Užsikrėtimas nuo žmogaus žmogui askaridoze neplinta – žmogaus organizme kiaušinėliai dar būna nesubrendę.
Statistika
Užsikrėsti askaridoze galima visus metus, tačiau NVSC duomenimis daugiausia atvejų registruojama vasarą ir rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausia kiaušinėlių ir daugiau laiko praleidžiama lauke.
Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimas askaridozės atvejų didėjimas – 2024 m. rodiklis išaugo iki 16,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį sergamumo rodiklis svyravo: 2015–2019 m. jis siekė 6,3–7,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o 2020–2022 m., COVID-19 pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu, sumažėjo iki 4,3–5,4 atvejo.
Kaip apsisaugoti?
- Užsikrėtusius asmenis gydyti, kad neplatintų ligos sukėlėjų ir nekeltų pavojaus kitiems.
- Taisyklingai įrengti lauko tualetus, reguliariai ištuštinti, kad duobės turinys neištekėtų į aplinką. Po tualetu įrengti sandarius rezervuarus (duobės apačia turi būti betonuota), kad į duobę patekę teršalai su gruntiniu vandeniu nepatektų į šulinius.
- Tualeto duobėje susikaupusių fekalijų neišpilti daržuose ir laukuose. Jeigu tualetai nėra prijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, rinktis biotualetus arba tualetus skirti ištuštinti specialioms įmonėms.
- Netręšti daržų ar sodų šviežiomis žmonių išmatomis. Tręšti dirvožemį tik kompostuotu mėšlu ar cheminėmis trąšomis. Tualeto turinį kompostuoti ne trumpiau kaip dvejus metus, užtikrinant tinkamą temperatūrą, drėgmę ir oro patekimą. Kompostuojant žmonių išmatas, svarbu žinoti rizikas ir laikytis patikrintų sanitarinių rekomendacijų, kad būtų užtikrintas patogenų sunaikinimas.
- Būtina plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą.
- Maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves, ypač jeigu jos auginamos dirvožemyje, kuris tręšiamas mėšlu. Daržoves, vaisius ir uogas reikia plauti po tekančiu vandeniu. Braškes, salotas, svogūnų laiškus ir žalumynus reikia plauti ypač kruopščiai.
- Negalima gerti vandens iš atvirų vandens telkinių. Poilsiaujant gamtoje patariama naudoti fasuotą geriamąjį vandenį.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com