Džiaugdamiesi žaliuojančia gamta ir praleisdami daugiau laiko gryname ore, turime išlikti itin budrūs, nes gamtoje tyko pavojingas ligas platinančios erkės. Aktyviausios jos būna nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės įsikuria teritorijose, kur yra daug laukinių gyvūnų ir paukščių, kurie yra nuolatiniai jų maitintojai. Taip pat erkės mėgsta aukštą ir vešlią žolę, jų galima aptikti miško takelių pakraščiuose, miško brūzgynuose bei kirtimuose, kur daug senų kelmų ar šakų.
Erkių platinamos ligos ir statistika
Šių metų sausio–balandžio mėn. Lietuvoje buvo užregistruota 30 erkinio encefalito atvejų, 2024 m. – skaičius siekė 44. Šiais metais per tą patį laikotarpį Laimo liga buvo diagnozuota net 1678 asmenims, 2024 metais – 2323 atvejai.
Žmogus erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.
Laimo liga. Sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Žmogus užsikrečia įsisiurbus nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys Laimo ligos stadijos – ankstyva lokalizacijos, ankstyva diseminacijos ir vėlyva (lėtinė). Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia po keletos dienų/ savaičių (dažniausiai – 10 dienų). Pirmasis požymis – migruojanti raudona/ rausva dėmė įkandimo vietoje, galinti keisti savo formą ir dydį. Negydoma liga gali pažeisti nervų sistemą, sąnarius, širdį. Persirgus Laimo liga ilgalaikis imunitetas nesusidaro, galima susirgti ir pakartotinai.
Erkinis encefalitas. Tai sunki ir klastinga virusinė infekcija, pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Inkubacinis periodas trunka 2–33 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Gali prasidėti gripą primenančiais simptomais: karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Po to būklė pagerėja, bet po kurio laiko dažniausiai būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą, kuris gali sukelti sunkių ilgalaikių pasekmių. Sveikatos būklę reikėtų stebėti iki 30 d.
Kaip apsisaugoti?
Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai.
Skiepijimo planas
- Įprastinė schema paprastai taikoma žiemą. Pirmą kartą skiepijantis pirmosios dvi dozės skiriamos 1–3 mėn. intervalu, trečioji dozė – praėjus 5–12 mėn. po antrosios injekcijos, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Vėliau imunitetą reikia stiprinti, pirmasis stiprinimas atliekamas po 3 metų.
- Pagreitinta schema rekomenduojama šiltuoju metų laikotarpiu, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 sav. po pirmosios, trečioji skiriama 5–12 mėn. po antrosios.
Didžiausią ir ilgiausią apsaugą suteikia trys skiepų dozės – apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkinio encefalito virusui 3–5 metams. Abu skiepijimo planai yra veiksmingi ir garantuoja tinkamą apsaugą.
Svarbu atsiminti, kad net ir pasiskiepijus, imunitetas laikui bėgant silpnėja, todėl būtina skiepytis imunitetą palaikančiomis dozėmis, kurias reikėtų gauti kas 3–5 metus, priklausomai nuo amžiaus. Jeigu pamiršote, kada paskutinį kartą skiepijotės – galite pasitikslinti per e.sveikatos portalą arba kreipdamiesi į įstaigą, kurioje skiepijotės.
Primename, kad 50–55 metų amžiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami. Tai taikoma ir asmenims, kurie jau yra pasiskiepiję, tačiau reikalinga sustiprinamoji dozė.
Laimo ligos apsaugai skiepų nėra, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti:
- Suimkite pincetu kaip galima arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukite.
- Įsisiurbusios erkės netepkite jokiais riebalais ar skysčiais.
- Pašalinus erkę, žaizdelę reikia dezinfekuoti.
Jei erkės pašalinti nepavyko visiškai, dėl likusios dalelės nerimauti nereikia – organizmas ją pašalins pats. Svarbu po įkandimo stebėti savo savijautą mažiausiai mėnesį. Atsiradus paraudimui, jam plintant ar blogėjant bendrai sveikatai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com