Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia A grupės β-hemolizinis Streptococcus pyogenes bakterijos sukeltas toksinis poveikis. Ši bakterinė infekcija dažniausiai pasireiškia vaikams, ypač 2–10 metų amžiaus grupėje, ir dažniausiai plinta šaltuoju metų laikotarpiu.
Kaip skarlatina plinta?
Skarlatina yra labai užkrečiama ir perduodama:
- oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar kalba;
- tiesioginio kontakto su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu;
- per užkrėstus daiktus ar maistą, jei jais naudojosi sergantis žmogus.
Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus, todėl užkrečiamumo laikotarpis yra svarbus infekcijos kontrolėje.
Kas sukelia ligą ir kas ja serga?
Skarlatiną sukelia Streptococcus pyogenes, tai streptokokinė bakterija, kuri dažnai gyvena nosiaryklėje. Dauguma streptokokų infekcijų pasireiškia angina, tik apie 10–15 % atvejų išsivysto skarlatinos sindromas.
Ligos pradžia yra ūmi ir paprastai apima:
- karščiavimą (iki 39–40 °C);
- gerklės skausmą, sunkumą ryti;
- odos bėrimą, kuris paskui gali pleiskanoti;
- ryškų raudoną liežuvį, vadinamą „braškės liežuviu“.
Kaip diagnozuojama skarlatina?
Skarlatina dažniausiai diagnozuojama pagal klinikinius simptomus. Norint patvirtinti diagnozę, gali būti atliekami:
- gerklės tepinėlio tyrimai;
- serologiniai ar antigenų nustatymo testai;
- greitas „STREP“ testas, padedantis greitai nustatyti streptokoko buvimą.
Gydymas ir užkrečiamumo mažinimas
Svarbiausia skarlatinos gydymo dalis – antibiotikų vartojimas. Antibiotikai padeda:
- sutrumpinti ligos eigą;
- sumažinti komplikacijų riziką;
- greičiau mažinti užkrečiamumą.
Po 24 valandų nuo gydymo antibiotikais pradžios dauguma ligonių tampa neužkrečiami, todėl saugiau vėl lankyti ugdymo įstaigas.
Gydant skarlatiną labai svarbu atsakingai vartoti antibiotikus – juos reikia vartoti tik gydytojo paskirtus, griežtai laikantis nurodytos dozės ir gydymo trukmės. Net ir pagerėjus savijautai, antibiotikų vartojimo nutraukti negalima, nes tai gali lemti ligos komplikacijas ir prisidėti prie antimikrobinio atsparumo didėjimo.
Prevencija
Nuo skarlatinos skiepų nėra, todėl svarbiausios prevencijos priemonės – tinkama higiena ir saugus elgesys.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti:
- dažnai ir tinkamai plauti rankas;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
- vengti artimo kontakto su sergančiuoju;
- nevartoti tų pačių indų ar asmeninių daiktų kaip sergantis asmuo;
- vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Jei šeimoje ar kolektyve yra sergančiųjų, rekomenduojama sargiai stebėti kitų asmenų savijautą 7 dienas po sąlyčio su užsikrėtusiuoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite:
- karščiavimą ir gerklės skausmą;
- raudoną bėrimą;
- pasunkėjusį rijimą ar bendrą silpnumą,
– svarbu nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyvas gydymas ne tik pagerina pasveikimo eigą, bet ir mažina infekcijos plitimą šeimoje, ugdymo įstaigose ar bendruomenėse.
Svarbu paminėti
- Skarlatina dažniausiai suserga vaikai iki 10 metų amžiaus.
- Liga gali pasikartoti, todėl net persirgus reikėtų išlikti budriems, ypač kontaktuojant su užsikrėtusiais asmenimis.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com