Mitybos priežiūra sergant gastroezofaginio refliukso liga

Kiekvieną dieną tūkstančiai žmonių jaučia nemalonius simptomus po valgio: rėmenį, gerklės skausmą, skrandžio turinio atpylimą. Tačiau jie numoja į juos ranka ar griebiasi nereceptinių vaistų nepagalvodami, kad šie simptomai gali būti gastroezofaginio refliukso ligos (toliau – GERL) priežastis, kurios ilgainiui negydant galima sulaukti rimtų sveikatos problemų. Rėmuo yra laikomas dažniausiai pasitaikančiu simptomu, tačiau GERL gali pasireikšti ir įvairiais netipiniais simptomais, pavyzdžiui disfagija ar lėtiniu kosuliu. Gastroezofaginio refliukso ligos atvejų taip pat daugėja ir dėl to, kad pasaulyje dominuoja greitas, riebus maistas, gazuoti gėrimai su dideliu cukraus kiekiu, o tai įrodo, kad visuomenei reikia daugiau švietimo apie mitybą ir jos svarbą.

Gastroezofaginio refliukso liga – tai liga, kuri išsivysto dėl lėtinio atgalinio skrandžio turinio tekėjimo iš skrandžio į stemplę, burnos ertmę ar plaučius, kurį sukelia apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimas. Negydant GERL ilgainiui gali pablogėti ne tik asmens sveikatos būklė, bet ir gyvenimo kokybė.

Naudinga paminėti, kad kai kurie su maistu susiję įpročiai taip pat gali duoti naudos norint kontroliuoti gastroezofaginio refliukso ligos simptomus. Pavyzdžiui, suvalgytas maistas per 5 minutes sukelia daug stipresnę refliukso simptomų riziką bei jų stiprumą nei maistas, suvalgytas per 30 minučių. Todėl valgymo greitis turi įtakos skrandžio funkcijai ir reikia valgant neskubėti. Taip pat reikėtų miegoti su šiek tiek pakelta galva pakeliant lovos dalį ar naudojant pagalvės – taip užtikriname, kad skrandžio turinys negrįš į stemplės ertmę. Dar rekomenduojama nevalgyti 2 ar 3 valandas prieš einant miegoti, kad maistas būtų suvirškintas ir organizmas būtų pasiruošęs miegui Daug dėmesio rekomenduojama skirti porcijų kiekiui – vengti valgyti labai didelėmis porcijomis vieno valgymo metu, nepraleisti pusryčių, vengti valgyti labai karštą maistą.

Atsižvelgiant į tai, kad gastroezofaginio refliukso ligos paplitimas ir toliau augs, žinių apie tinkamą mitybą ir sveiką gyvenseną svarba tik didėja. Supratimas ir atsakingi kasdieniai pasirinkimai gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir suteikti žmogui daugiau galios rūpinantis savo sveikata.

Informaciją parengė: mitybos specialistė Evelina Sakalauskytė

Šaltiniai:

  1. Boulton, K. H., & Dettmar, P. W. (2022). A narrative review of the prevalence of gastroesophageal reflux disease (GERD). Annals of Esophagus, 5.
  2. Fass, R., Boeckxstaens, G. E., El-Serag, H., Rosen, R., Sifrim, D., & Vaezi, M. F. (2021). Gastro-oesophageal reflux disease. Nature reviews Disease primers7(1), 55.
  3. Fox, M., & Gyawali, C. P. (2023). Dietary factors involved in GERD management. Best practice & research. Clinical gastroenterology62-63, 101826. https://doi.org/10.1016/j.bpg.2023.101826
  4. Herdiana Y. (2023). Functional Food in Relation to Gastroesophageal Reflux Disease (GERD). Nutrients15(16), 3583. https://doi.org/10.3390/nu15163583
  5. Yuan, L. Z., Yi, P., Wang, G. S., Tan, S. Y., Huang, G. M., Qi, L. Z., Jia, Y., & Wang, F. (2019). Lifestyle intervention for gastroesophageal reflux disease: a national multicenter survey of lifestyle factor effects on gastroesophageal reflux disease in China. Therapeutic advances in gastroenterology12, 1756284819877788. https://doi.org/10.1177/1756284819877788  
  6. Newberry, C., & Lynch, K. (2019). The role of diet in the development and management of gastroesophageal reflux disease: why we feel the burn. Journal of thoracic disease, 11(Suppl 12), S1594–S1601. https://doi.org/10.21037/jtd.2019.06.42 
  7. Rettura, F., Bronzini, F., Campigotto, M., Lambiase, C., Pancetti, A., Berti, G., Marchi, S., de Bortoli, N., Zerbib, F., Savarino, E., & Bellini, M. (2021). Refractory Gastroesophageal Reflux Disease: A Management Update. Frontiers in medicine8, 765061. https://doi.org/10.3389/fmed.2021.765061  
  8. Zhang, M., Hou, Z. K., Huang, Z. B., Chen, X. L., & Liu, F. B. (2021). Dietary and Lifestyle Factors Related to Gastroesophageal Reflux Disease: A Systematic Review. Therapeutics and clinical risk management17, 305–323. https://doi.org/10.2147/TCRM.S296680

 

Facebook
Twitter
LinkedIn