Parengė psichologė, atsakinga už pagalbos savižudybės krizėje esantiems teikimo tinklo koordinavimą, Šarlotė Einikienė
2023 metais Lietuvoje nuo tyčinių susižalojimų mirė 562 asmenys, o 2024 metais dėl savižudybės netekome dar daugiau žmonių – 566 asmenų (Higienos institutas, 2025). Nors tai tik statistika, savižudybė kasmet paliečia daug šeimų bei artimųjų visoje Lietuvoje. Nors beveik visi žmonės išgyvena artimojo netektį vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu, savižudybės sukelta netektis turi savo ypatumų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius gedulo ypatumus netekus artimojo dėl savižudybės bei pasidalinsime gairėmis, kaip užtikrinti saugų ir pagarbų bendravimą su nusižudžiusiojo artimuoju.
Nusižudžiusiojo artimųjų gedulo ypatumai
- Savižudybė yra traumuojanti mirties priežastis. Savižudybė dažnai yra visiškai netikėta, traumuojanti ir gali būti smurtinė / žiauri. Būtent šie savižudybės ypatumai gali netektį išgyvenančiam artimajam sukelti šoką ir trauminį atsaką (įkyrias mintis, prisiminimus, gali susiformuoti potrauminis streso sutrikimas). Šie aspektai pailgina gedulą ir padidina artimojo psichikos sveikatos problemų riziką (Mitchell et. al., 2004).
- Savižudybė paveikia ir artimųjų psichikos sveikatą. Kartais galime pastebėti, kad savižudybė tampa lyg „užkrečiama“. Iš dalies tai tiesa, po įvykusios savižudybės gali atsirasti Verterio efektas. Nors Verterio efektas tyrinėjamas susitelkiant į žinomų žmonių savižudybes ir jų poveikį visuomenei bei kaip apie savižudybes kalba žiniasklaida, šis efektas neaplenkia ir artimųjų (Pitman et. al., 2014).
- Intensyvus kaltės jausmas. Nusižudžiusiojo artimuosius gali kamuoti tokie ir panašūs klausimai: „Ar galėjau tam užkirsti kelią?“, „Kokio ženklo aš nepastebėjau?“ arba tokios mintys kaip „Jei tik būčiau pakėlęs ragelį, viso šito nebūtų buvę“ (Pitman et. al., 2016).
- Priežasties ar prasmės paieškos. Dažnai ieškoma savižudybės priežasties, keliamas klausimas „Kodėl?“, analizuojamos visos nusižudžiusiojo gyvenimo sritys. Į šiuos klausimus artimieji atsakymų negauna, tad jie visada lieka nežinomybėje arba spėlionėse; tai pailgina gedėjimo laikotarpį.
- Visuomenės stigma. Nusižudžiusiojo artimieji dažnai patiria stigmą iš visuomenės, kas skatina gėdos jausmą ir baimę kalbėtis apie netektį (Pitman et. al., 2016).
Kokie yra nusižudžiusiojo artimųjų poreikiai?
Kartais žmonės, išgirdę apie netektį, su artimuoju noriai dalijasi gijimo patarimais arba frazėmis kaip „Matyt, jau buvo jo laikas“, „Toks likimas“, „Nieko gyvenime nevyksta be priežasties“. Dažnai manoma, kad tokie veiksmai artimiesiems padeda „atsitiesti“ ir išlikti stipriems, tačiau tai gali padaryti atvirkščią efektą ir sukelti daugiau emocinio skausmo.
Artimiesiems yra reikalinga:
- Parama iš šeimos narių, draugų, psichikos sveikatos specialistų, kitų bendruomenės narių.
- Bendravimas su kitais nusižudžiusiųjų artimaisiais, dažnai savitarpio pagalbos grupėse.
- Koordinuotas pagalbos teikėjų reagavimas.
- Empatiškas pirmosios pagalbos specialistų bendravimas.
- Suteikta psichoedukacija iš psichikos sveikatos specialistų.
(Jordan, Feigelman, McMenamy & Mitchell, 2011).
Kaip bendrauti su nusižudžiusiojo artimuoju?
- Leiskite artimajam kalbėti ir pasakoti apie netektį nevertindami ir neteisdami.
- Kartais galime jausti, kad nejauku kalbėti apie savižudybę, tačiau nekalbėjimas apie tai ar temos vengimas gali dar labiau izoliuoti artimąjį bei padidinti jo vienišumą.
- Jei Jums per sunku išgirsti apie netektį, neatstumkite artimojo, toliau leiskite su juo laiką, tačiau pasiūlykite profesionalią pagalbą, pavyzdžiui, savitarpio pagalbos grupę „Artimiems“.
- Jei artimasis nenori dalintis apie savižudybę bei netektį, nespauskite, kad būtų patenkintas jūsų smalsumas.
- Neignoruokite netekties, užtenka artimajam pasakyti: „Man buvo skaudu išgirsti apie tavo netektį“, „Galiu tik įsivaizduoti, kokį skausmą patiri. Kaip galėčiau tave palaikyti?“
- Prisiminkime, kad gedulas yra individualus procesas, kuris gali paveikti visus skirtingai.
- Gedulas gali pasireikšti pykčiu, liūdesiu, nerimu, kaltės jausmu arba apatija. Nėra vieno būdo gedėti, tad neteiskite netektį patyrusio asmens.
(Help is at hand, 2021).
Žinodami savižudybės sukeltos netekties ypatumus, galime geriau atliepti nusižudžiusiųjų artimųjų poreikius bei prisidėti prie jų vilties ir saugumo kūrimo. Prie šio straipsnio prisegame ir lankstinuką, skirtą nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Pagalbos šaltiniai: https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/
Pagalbos šaltiniai savižudybės rizikos atveju: https://tuesi.lt/
Savitarpio pagalbos grupė nusižudžiusiųjų artimiesiems – asociacija „Artimiems“, el. p. klaipeda@artimiems.lt
Šaltiniai:
- Help is at hand. (2018). Rasta: https://supportaftersuicide.org.uk/resource/help-is-at-hand/
- Jordan, J. R., Feigelman, W., McMenamy, J., & Mitchell, A. M. (2011). Research on the needs of survivors. In Grief after Suicide (pp. 145-162). Routledge.
- Mitchell, A. M., et al. (2004). Do bereaved survivors of suicide show complicated grief? A prospective study. Death Studies, 28(8), 715–740.
- Phillips, D. P. (1974). The influence of suggestion on suicide: Substantive and theoretical implications of the Werther effect. American Sociological Review.
- Pitman, A. L., Osborn, D. P., Rantell, K., & King, M. B. (2016). The stigma perceived by people bereaved by suicide and other sudden deaths: A cross-sectional UK study of 3432 bereaved adults. Journal of psychosomatic research, 87, 22–29. https://doi.org/10.1016/j.jpsychores.2016.05.009
- Pitman, A., et al. (2014). Suicide bereavement and risk of suicide: a systematic review. The Lancet Psychiatry, 1(1), 86–94.
- Pitman, A., Osborn, D., King, M., & Erlangsen, A. (2014). Effects of suicide bereavement on mental health and suicide risk. The lancet. Psychiatry, 1(1), 86–94. https://doi.org/10.1016/S2215-0366(14)70224-X
- Higienos institutas. (2025). Mirties priežastys 2024 m. (išankstiniai duomenys). Rasta: https://www.hi.lt/sveikatos-statistikos-leidiniai/#–mirties-priezastys