„Per daug giliniesi!“, „Per jautriai reaguoji!“ – gal tai stiprybė?

Parengė psichologė Jolanta Kundrotienė

Ar kada nors teko girdėti šiuos žodžius – iš kitų, o gal net savo vidaus? Jei taip, gali būti, kad priklausai tai maždaug 15–20 % žmonių populiacijos grupei, kuri turi itin jautraus žmogaus (angl. Highly Sensitive Person, HSP) bruožų. Įdomu, kad jautrumas būdingas ne tik žmonėms – jis stebimas ir tarp kitų žinduolių. Tyrimai rodo, kad tokiu pat santykiu žinduolių rūšys turi jautresnių individų, kurie greičiau pastebi pavojus, pokyčius aplinkoje ar nereguliarius signalus. Tokie individai padeda visai grupei išlikti – jie tarsi ankstyvojo įspėjimo sistema. Tad jautrumas – tai ne tik asmeninė savybė, bet ir evoliuciškai naudinga ypatybė, svarbi bendruomenei.

Šis temperamento ypatumas nėra nei diagnozė, nei sutrikimas. Tai įgimta nervų sistemos savybė, aprašyta ir plačiai ištirta psichologės Elaine N. Aron darbuose.

Kas yra itin jautrus žmogus?

Itin jautrūs žmonės pasižymi gilesniu informacijos apdorojimu, didesniu emociniu jautrumu, jautrumu aplinkos stimulams ir gebėjimu pastebėti subtilius dalykus. Apie tai plačiau šiame straipsnyje.

Ar tai problema?

Ne, nors neretai jautrumas klaidingai tapatinamas su silpnumu, emocionalumu ar socialiniu nedrąsumu. Iš tiesų jautrumas – tai nervų sistemos jautrumas informacijai, ne emocinis nestabilumas. Tyrimai rodo, kad jautrūs žmonės gali būti itin kūrybingi, empatiški, sąžiningi, greitai mokytis iš patirties. Tačiau jiems reikalinga labiau sąmoninga savireguliacija ir supratinga aplinka.

Neurocepcija, klajoklis nervas, koreguliacija ir gynybinės reakcijos. Kaip tai susiję?

Svarbus vaidmuo čia tenka neurocepcijai – tai mūsų autonominės nervų sistemos gebėjimas nesąmoningai nuskaityti, ar aplinka saugi, ar kelia grėsmę. Itin jautrūs žmonės turi jautresnę neurocepciją – jų nervų sistema greičiau reaguoja į subtilius signalus: balso toną, kūno kalbą, emocinę atmosferą.

Kai aplinka atrodo nesaugi, mūsų autonominė nervų sistema aktyvuoja gynybinius atsakus: vieni žmonės reaguoja pabėgimu ar kova, kiti – sustingimu (freeze) ar siekiu įtikti ir išlikti saugūs per ryšį (fawn). Itin jautrūs žmonės dažniau nei kiti linkę į šias pasyvias reakcijas – ne todėl, kad būtų silpnesni, o todėl, kad jų nervų sistema greičiau persijungia į budrumo režimą ir pradeda ieškoti saugumo signalų. Tokie atsakai gali būti natūrali organizmo reakcija į emocinį pervargimą ar socialinį spaudimą. Ramybės, saugumo ir socialinio įsitraukimo režimą padeda atkurti klajoklis nervas (ypač jo ventralinė dalis), o jį aktyvuoti galima paprastai – per lėtą gilų kvėpavimą, dainavimą, švelnų humoro jausmą ar saugų, atjaučiantį ryšį su kitu žmogumi (plačiau apie tai galite skaityti kituose mūsų parengtuose straipsniuose apie meditaciją, dėmesingą įsisąmoninimą ir kt.).

Koreguliacija – tai procesas, kai vieno žmogaus nervų sistema padeda nusiraminti kito žmogaus sistemai. Ramus balsas, atjaučiantis žvilgsnis, priėmimas – visa tai siunčia signalus „TU SAUGUS“. Itin jautriems žmonėms, ir ypač vaikams, koreguliacija yra itin svarbi, nes padeda greičiau sugrįžti į pusiausvyrą. Buvimas su saugiu žmogumi, autentiškas ryšys ar net buvimas šalia jautraus, supratingo žmogaus – tai ne silpnumas, o gili biologinė išmintis.

Iš kur kyla sunkumai?

Daugelis sunkumų kyla ne iš paties jautrumo, o iš to, kaip jis priimamas aplinkos:

  • Socialinis spaudimas būti tvirtesniam ar ne tokiam jautriam.
  • Intensyvi darbo aplinka – daug užduočių vienu metu, triukšminga veiklos aplinka, greitas tempas, spaudimas atlikti kuo greičiau.
  • Vaikystėje patirtas nepriėmimas arba emocinis ignoravimas gali formuoti įsitikinimą, kad jautrumas – trūkumas ar silpnybė.

Todėl svarbu pirmiausia pačiam sau įvardinti: mano jautrumas – reali savybė, kuri turi tiek iššūkių, tiek stiprybių.

Pateikiame E. Aron D.O.E.S. itin jautrių asmenų bruožų modelį, mūsų papildytą galimų sunkumų skale, stiprybėmis ir rekomendacijomis.

BruožasGalimi sunkumaiStiprybėsRekomendacijos
D – Depth of Processing – Gilus informacijos apdorojimasPer ilgas analizavimas, sunkumai priimant sprendimus, savikritikaIntuicija, įžvalgumas, gebėjimas numatyti pasekmesSkirti laiko refleksijai, bet nusistatyti ribas. Praktikuoti „pakanka gerai“.
O – Overstimulation – Pernelyg stiprus sudirginimasNuovargis, jautrumas garsams, šviesoms, socialiniam triukšmuiGebėjimas suvokti ribas, laiku sustotiKurti kasdienius atokvėpio ritualus, planuoti poilsį po intensyvių veiklų.
E – Emotional Responsivity & Empathy – Emocinis jautrumas ir empatijaEmocijų perėmimas iš kitų, sunku atsiriboti, emocinis pervargimasGili empatija, emocinis ryšys, nuoširdumasMokytis atjausti be perėmimo. Praktikuoti atjautą sau, leisti sau ne visada gelbėti.
S – Sensing the Subtle –Subtilių signalų pajautimas.Perdėtas budrumas, sunkumai atsipalaiduoti, jautrumas pokyčiamsGreita orientacija, kūrybiškumas, jautrumas nuotaikomsAbejojant patikrinti, ar tai tik jausmas, ar tikrovė? Grįžti į kūną padeda įsižeminimo pratimai.

Kaip galima sau padėti?

  1. Priimk savo jautrumą be kaltės ar gėdos. Tai ne silpnybė, o biologinė savybė, kuri gali būti vertinga.
  2. Ribok stimulų perteklių. Planuok laiką be ekranų, žmonių ar garsų. Leisk sau atsitraukti.
  3. Praktikuok savirefleksiją, kad būtų lengviau suprasti, kas susiję su tavimi, kas ne. Dėl gilesnio informacijos apdorojimo jautrūs žmonės dažnai turi stipresnę intuiciją, dažniau pastebi tai, ką kiti praleidžia – mažus pokyčius elgesyje, nuotaikoje ar aplinkoje. Tai sukuria pagrindą vidiniam žinojimui, net jei žmogus negali iškart įvardyti, kodėl taip jaučia.
  4. Mokykis emocijų reguliacijos. Dėl stipresnės empatijos ne tik pastebi kitų emocijas, bet ir reaguoji į jas. Dėmesingumas (mindfulness), savęs priėmimo, kvėpavimo pratimai – tai kasdieniai įrankiai.
  5. Ieškok bendraminčių. Jautrūs žmonės dažnai jaučiasi vieniši, kol atranda, kad jų „per daug“ – nėra vieninteliai.
  6. Kurk ryšius, paremtus koreguliacija. Tai nėra silpnumas – tai vienas iš giliausių savireguliacijos būdų. Būk su tais, su kuriais gali būti savimi – jautrus, pavargęs, autentiškas.

Kur jautrumas gali būti naudingas?

Jautrumas – tai ne tik tai, kas sukelia iššūkius, bet ir tai, kas atveria unikalių galimybių. Panaudodamas anksčiau aptartas savybes, itin jautrus žmogus gali:

  • įsiklausyti į niuansus, kurie dažnai praslysta pro kitų akis;
  • pajusti atmosferą, neregimus kitų poreikius ir greitai prisiderinti;
  • kurti gilų ryšį su žmonėmis – tiek dviese, tiek didesnėje grupėje;
  • matyti prasmes, kurios slypi giliau nei paviršinis kontekstas;
  • reaguoti kūrybiškai ir intuityviai ten, kur reikia jautraus požiūrio.

Šios savybės gali būti svarbios įvairiose srityse – santykiuose, kūrybinėse srityse, pagalbos profesijose, ugdyme, strateginiame mąstyme ar net versle. Svarbiausia – neapriboti savęs vienu vaidmeniu ar socialiniu tipažu, bet tyrinėti, kur aš jaučiu ryšį, kur mano jautrumas tampa privalumu, kur mano buvimas keičia aplinką į geresnę?

Tai kvietimas ne tiek apsibrėžti, kiek atsiverti – jautrumui, kuris gyvena viduje, ir keliui, kur jis gali vesti.

Jei jautrumas kartais apsunkina kasdienybę, kviečiame Tave:
dalyvauti praktiniuose mokymuose, kuriuose išbandysi savipagalbos būdus,
užsiregistruoti į nemokamą individualią psichologo ar priklausomybių konsultantų konsultaciją.

Konsultacijos – nemokamos, pagal poreikį gali būti anonimiškos.
Rūpinimasis emocine sveikata – drąsus ir svarbus žingsnis į save.

Daugiau informacijos: https://www.sveikatosbiuras.lt/psichikos-sveikata/

Literatūros šaltiniai:

  • Aron, E. N. (2017). Itin jautrus vaikas.
  • Aron, E. N. (2022). ITIN JAUTRUS ASMUO: kaip gyvuoti, kai pasaulis tave stelbia.
  • Greven, C. U., et al. (2019). Sensory processing sensitivity in the context of environmental sensitivity: A critical review and development of research agenda. Neuroscience & Biobehavioral Reviews, 98, 287–305.
  • Lionetti, F., et al. (2018). Dandelions, tulips and orchids: evidence for the existence of low-sensitive, medium-sensitive and high-sensitive individuals. Translational Psychiatry, 8(1), 24.
  • Porges, S. W. (2011). The Polyvagal Theory: Neurophysiological Foundations of Emotions, Attachment, Communication, and Self-regulation.
  • Dana, D. (2018). The Polyvagal Theory in Therapy: Engaging the Rhythm of Regulation.


#jautumas #emocijos

Facebook
Twitter
LinkedIn