Parengė priklausomybių konsultantė Loreta Mangarovienė
Sulaukiu klientų, kurie atvirai, su liūdesiu dalinasi savo gyvenimu. Norisi sakyti ne ,,istorija“, o būtent savo gyvenimu. Nes alkoholis taip užvaldo, kad nei pats žmogus, nei artimieji nebesupranta kur riba tarp žmogaus valios ir galios, o kur jau piktnaudžiavimo alkoholiu/priklausomybės požymiai. Priklausomybė nuo alkoholio retai prasideda iš karto. Ji dažnai slepiasi po „progomis“, „atsipalaidavimu“, ,,poilsiu“, ar net savigyda nuo streso. Tyliai, nepastebimai, alkoholis gali perimti žmogaus elgesio kontrolę – ir kai bandymai sustoti vis nepavyksta, ima aiškėti, kad vien valios jau nebepakanka. Šiame straipsnyje – tikra Vidmanto, (vardas pakeistas), jam 46 metai, istorija, profesorės komentarai, mokslininkės įžvalgos apie priklausomybės prigimtį ir kvietimas kiekvienam – sustoti, įsivertinti ir prireikus kreiptis pagalbos. Nes priklausomybę galima atpažinti anksčiau, nei manome.
Tikra istorija – Vidmantas, 46 m. (vardas pakeistas).
„Gėrinėjau dažnai ir su linksmumu. Man tai patiko. Alkoholio, pramogų apsvaigus, rizikingų nuotykių buvo vis daugiau. Tik aš to nesupratau. Atrodė, kad sunkus pirmadienis yra visiems. „Aplaistyti“ naują automobilį – šventas reikalas. Kuo daugiau pilsi, tuo ilgiau ir geriau važiuos! Laikas stabtelėjo, kai vairavau neblaivus. Praradau teises, gavau baudą, netekau automobilio. Susimąsčiau. Man tai nepatiko. Prisiminiau, kad būdamas neblaivus žuvo tėvas, per barnius išgėrus, nebendarauju su broliu, jis nesikalba su manim, neatsako į skambučius. Vis kartojosi žodis ,,alkoholis“. Nusprendžiau negerti visą mėnesį. Po savaitės mano ryžtas išblėso. Tas įvykis nebebuvo toks baisus. Vėl gėriau. Ir dar daugiau. Vėl daviau sau žodį negerti. Ir vėl greit atsiėmiau. Taip buvo, kol žmona nepagrasino skyrybomis. Supratau, kad ji nejuokauja – taip gali ir padaryti. To prarasti jau nebenorėjau, todėl kreipiausi į gydymo įstaigą.“ Ši istorija – ne išskirtinė. Ji atspindi dažną modelį: nepaisant nuostolių ir noro sustoti, žmogus vis grįžta prie vartojimo. Tai ne valios trūkumas. Tai priklausomybės esmė.
Kas iš tiesų yra priklausomybė?
Profesorė, psichologė Laima Bulotaitė: ,,Diagnozuojant priklausomybes, kyla daugybė klausimų. Kokį kiekį medžiagos ir kaip dažnai žmogus turi vartoti, kokia žala jo fizinei bei psichinei sveikatai turi būti, kad jau laikytume jį priklausomu? Juk yra sąvokos ,,vartojimas“ ir ,,piktnaudžiavimas“. Paprasta schema, padedanti nustatyti priklausomybę, yra TTK (anglų kalba ji vadinama 3C: Craving, Continued involvement, Lost of Control):
- Troškimas.
- Tęsimas nepaisant neigiamų socialinių, psichologinių, medicininių pasekmių.
- Kontrolės praradimas.( cit. Pagal L.B. ,,Priklausomybių anatomija“, 104 psl.2009).
Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Ypač svarbi – priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Paprasčiau tariant, ilgalaikis alkoholio vartojimas perrašo mūsų „vidinį kompasą“. Iš pradžių tai padeda atsipalaiduoti, bet laikui bėgant smegenys pripranta – ir natūralūs būdai susitvarkyti su stresu tampa mažiau veiksmingi. Tada kyla jausmas, kad be alkoholio – niekaip. Jis ima atrodyti kaip vienintelis būdas nusiraminti, pabėgti nuo įtampos ar net „grįžti į save“. Taip susiformuoja užburtas ratas – kuo ilgiau vartoji, tuo sunkiau be to apsieiti, nes smegenys tiesiog nebeatpažįsta kitų būdų jaustis gerai.
„Priklausomybė – tai elgesio kontrolės praradimas. Negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla“, – sako neuromokslininkė, profesorė Vilmantė Vengelienė. (cit. pagal LRT.lt, 2023) Profesorė dalinsi: ,,…dažnai manoma, kad priklausomas žmogus nesupranta, ką daro. Tačiau esmė ta, kad jis nesugeba savęs sukontroliuoti – ir tai nėra silpnumo požymis, o realus neurologinis pakitimas“. „Pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu“, – aiškina dr. Vengelienė (cit. pagal LRT.lt, 2023).
Kaip priklausomybė apibrėžiama mediciniškai?
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), psichoaktyvių medžiagų vartojimo sukelta priklausomybė (F10.2 – kai kalbama apie alkoholį) apibrėžiama kaip „būsenų kompleksas“, pasireiškiantis:
- stipriu potraukiu vartoti medžiagą,
- sunkumais kontroliuoti jos vartojimą,
- padidėjusia tolerancija,
- abstinencijos simptomais nutraukus vartojimą,
- progresuojančiu aplaidumu kitiems interesams ir veikloms,
- vartojimu nepaisant žalos.
Šis apibrėžimas padeda atskirti, kada vartojimas tampa nebe pasirinkimu, o priklausomybe. Kai alkoholis perima žmogaus elgesio kontrolę, pasekmės gali būti skaudžios – prarandami artimi ryšiai, darbas ar sveikata. Ir vis dėlto žmogus negali liautis vartoti. Tokia būsena reikalauja ne kaltinimo, o supratimo ir pagalbos. Požiūris į priklausomybę kaip į ligą yra ne tik pagrįstas moksliškai, bet ir moraliai teisingas. Vartojantys žmonės – tai mūsų visuomenės dalis: tėvai, vaikai, mylimieji. Jie nenusileido iš dangaus – jie čia pat, šalia. Ši mintis ne apie gailestį, o apie brandžią toleranciją ir realybės priėmimą. Šio straipsnio tikslas-kad pats žmogus, radęs jam tinkančius požymius, kuo anksčiau rastų drąsos pradėti rūpintis savimi.
Kuo skiriasi piktnaudžiavimas nuo priklausomybės?
Ne kiekvienas, dažnai vartojantis alkoholį, yra priklausomas. Tačiau kai vartojimas tęsiasi nepaisant neigiamų pasekmių, kai žmogus bando sustoti, bet negali – tai gali būti priklausomybės požymiai. Mes, priklausomybių konsultantai, pokalbyje naudojame pasaulyje žinomą, paprastą, bet informatyvų testą. CAGE klausimynas gali padėti ir pačiam įsivertinti situaciją. Juk niekas kitas geriau, nei Jūs, nežino kokios mintys ir troškuliai sukasi ir lyg adatėlės bado: ,,va, žiūrėk ir vėl“, ,,juk norėjau, tikrai norėjau nebegerti, kaip taip atsitiko…“. Norint įsivertinti savo vartojimą, rekomenduojame atsakyti į šiuos keturis klausimus:
- Ar kada nors manėte, kad jums alkoholinių gėrimų reikėtų vartoti mažiau?
- Ar kada nors erzino aplinkinių kritika apie jūsų alkoholio vartojimo įpročius?
- Ar kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo?
- Ar kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus ryte, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ar palengvintumėte pagirias?
Nors vienas teigiamas atsakymas gali rodyti žalingą vartojimą, keli – priklausomybės riziką.
Kodėl taip sunku sustoti?
Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Todėl vaikystės traumos, stresas, auklėjimo stilius ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas šeimoje gali lemti, kaip formuojasi žmogaus gebėjimas susivaldyti. „…vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu“, – aiškina dr. Vengelienė (cit. pagal LRT.lt, 2023). Tačiau ne genai nulemia viską. Aplinka, gyvenimo iššūkiai turi daugiau galios. Genetinis polinkis – svarbu, tačiau ir aplinka, asmeniniai resursai, turi didžiulę įtaką. Tai reiškia, kad užaugęs terpėje, kur buvo daug vartojama alkoholio, nebūtinai tapsiu priklausomas nuo alkoholio. Metaanalizė nustatė, kad alkoholio vartojimo sutrikimų paveldimumas siekia apie 49 % (95 % TI: 43–53 %) – t. y. genetiniai veiksniai paaiškina beveik pusę rizikos, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos (40–60 %). Turėdamas šią informaciją galiu rinktis – eksperimentuoti su savimi, ar ne.
Svarbus priklausomybės požymis – potraukis ar troškimas vartoti (angl. craving). Nors ilgą laiką tai buvo laikomas subjektyvus pojūtis, šiuolaikiniai tyrimai apibrėžia jį per kelis aiškiai apčiuopiamus aspektus. Remiantis Caluzzi ir kt. (2012) sistemine apžvalga, alkoholio troškimas pasižymi keturiais pagrindiniais bruožais:
- dažnumu (kaip dažnai jis kyla),
- trukme (kiek laiko išlieka),
- intensyvumu (kiek stiprus pojūtis),
- ryškumu (kiek užima dėmesio ir minčių).
Šie aspektai padeda geriau suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms troškimas tampa stipria paskata atnaujinti vartojimą, net ir suvokiant galimas pasekmes.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagalba – tai ne visada stacionarinis gydymas. Pirmas žingsnis dažnai yra pokalbis, įsivertinimas ar emocinis palaikymas. Galite kreiptis į savo savivaldybės sveikatos biurą, priklausomybės ligų centrą, psichologą ar šeimos gydytoją. Taip pat veikia savitarpio pagalbos grupės, tokios kaip AA (Anoniminiai alkoholikai).
Pabaigai
Jei skaitydamas šį tekstą atpažinote save ar artimą žmogų – tai ženklas. Ne nuo „dugno“ prasideda sveikimas, o nuo sąmoningo sprendimo kreiptis pagalbos. Ji egzistuoja. Ir jūs – verti gyventi laisviau, aiškiau ir saugiau.
Naudoti šaltiniai:
- Verhulst, B., Neale, M. C., & Kendler, K. S. (2015). The heritability of alcohol use disorders: A meta-analysis of twin and adoption studies. Psychological Medicine, 45(5), 1061–1072. https://doi.org/10.1017/S0033291714002165
- LRT.lt (2023). Mokslininkė apie priklausomybes: vaistų, kurie viską išspręs, nebus. Kontrolė – žmogaus rankose. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2072030
- Caluzzi, G., Pennay, A., Livingston, M., Matthews, S., & Lubman, D. I. (2022). Measuring alcohol craving: a systematic review and mapping of assessment instruments. Addiction, 117(7), 1980–1994. https://doi.org/10.1111/add.15845
- Tarptautinė ligų klasifikacija. TLK – 10. Statistinis variantas. V skyrius. Psichikos ir elgesio sutrikimai. V., 1995.
- Bulotaitė, L.,(2009). Priklausomybių Anatomija. Tyto alba.
Susisiekite:
Mob. tel. +370 658 75824
El.p. loreta@sveikatosbiuras.lt