Parengė psichologė Šarlotė Einikienė
Ar kada nors teko jaustis išsekusiam (-iai), nes nepavyko pasakyti „ne“? Ar esi leidęs (-usi) kitiems peržengti vidines ribas, nes bijojai pasirodyti nemandagus (-i) ar savanaudiškas (-a)? O gal kartais kamuoja nerimas? Jei patiriame šiuos jausmus, galbūt atėjo laikas nusibrėžti ribas.
Ribos – tai nematomos linijos, kurios padeda mums saugoti savo emocinę, psichologinę ir fizinę gerovę. Jos apibrėžia, kas mes esame, kokios mūsų vertybės, poreikiai bei ko netoleruojame. Ir nors ribos – būtina sveikų santykių bei asmeninės gerovės sąlyga, jų nustatymas dažnai kelia sunkumų.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra asmeninės ribos, kodėl jos tokios svarbios ir kaip išmokti jas nustatyti be kaltės jausmo. Tai kelias į tvirtesnį „aš“ ir nuoširdesnius santykius su kitais.
Visų pirma, ribos turi kelis tipus:
- Neapibrėžtos ribos – per menkai išreikštos ribos, keliančios nuovargį, įtampą, depresiją, nerimą, trukdo kurti sveikus santykius.
- Griežtos ribos – naudojamos kaip apsauginė siena, savisaugos mechanizmas. Kyla dėl didelio pažeidžiamumo arba patirto išnaudojimo, juoda / balta mąstymo.
- Deramos ribos – tinkamai suvokiame savo emocines, psichines ir fizines galimybes bei mokame atitinkamai bendrauti.
(Tawabb, 2022).
Pirmiausiai turime suprasti, kokias ribas turime ir kuo jos pasižymi. Svarbu suvokti, kad ribas brėžiame sau, o ne kitiems: mes galime kontroliuoti tik savo veiksmus, o ne kitus asmenis ir jų veiksmus. Ribų nubrėžimas neprivers kito elgtis taip, kaip norime, tačiau jei kitas nepaiso mūsų ribų, tai leidžia mums brėžti ribą, kuri santykiams bus naudinga.
Brėžiant ribas svarbu pabrėžti, kad tai yra procesas. Pirmą kartą pasakyti apie ribą yra lengva, sudėtinga yra ją palaikyti. Kartais net gali kilti diskomforto ar nejaukumo jausmas, tačiau nereikia jaudintis, tai yra proceso dalis.
Kaip galime nubrėžti savo ribas?
- Ribas reikia brėžti konkrečiai, aiškiai ir nesiteisinant: prisiminkime, kad niekam nieko nesame skolingi.
- Vienu metu negalime nubrėžti ribos ir tausoti kito žmogaus jausmų.
- Jei į mūsų ribų nubrėžimą yra atsakoma su pykčiu, skundais ar verkšlenimu, tada suprantame, jog ribas buvo privaloma nubrėžti.
- Reikia pasiruošti suderinti savo elgesį su savo ribomis: svarbu prisiminti, kad mes galime kontroliuoti tik savo veiksmus.
- Laiko pasirinkimas: ribą reiktų nubrėžti tik tada, kai jaučiatės saugiai ir pasiruošę tai daryti.
- Palaikymo sistema arba artimieji gali padėti nubrėžti ribas: galime pasitelkti patikimus draugus, artimuosius, bendradarbius.
(Marshall, 2011).
Nors brėžti ribas yra svarbu, tačiau tai neapsaugo nuo jų pažeidimo. Jei kitas asmuo ribas pažeidžia vieną kartą, jam tai paaiškinus jis pažeidimo nebekartoja, tai vadinama ribų klaida. Ribų klaidos įvyksta dažnai, kadangi visi esame individualūs ir bendravimo procese skiriame laiko vienas kito riboms pažinti. Jei ribą nubrėžėme, bet asmuo vis tiek elgiasi taip pat, pavyzdžiui, prašėme neliesti, tačiau jis vis tiek tai daro, galime tai traktuoti kaip ribų pažeidimą. Ribų pažeidimas yra kai asmuo sąmoningai bando pažeisti mūsų ribas (Katherine, 2000).
Kviečiame rūpintis savimi ir brėžti ribas, nes ribos yra kelias į psichologinę, emocinę ir fizinę gerovę.
Šaltiniai:
- Katherine, A. (2000). Where to Draw the Line: How to Set Healthy Boundaries Every Day. Simon & Schuster.
- Marshall, A. (2001). Oops, You’re Stepping on My Boundaries! https://eric.ed.gov/?id=ED463464
- Tawwab, N. G., 2022. Nusistatyk ribas, atrask ramybę: Patarimai, kaip susigrąžinti tikrąjį aš. Liūtai ne avys