Kiekvieną kartą, kai šiukšlių dėžėn keliauja apdžiūvusi duona, suminkštėjęs obuolys ar vakarykštės vakarienės likučiai, mes išmetame ne tik produktą. Mes išmetame vandenį, energiją, darbą ir pinigus, kurie buvo sunaudoti tam maistui pagaminti. Rugsėjo 29-ąją minima Tarptautinė informavimo apie maisto nuostolius ir švaistymą diena kviečia mus sustoti ir permąstyti savo vartojimo įpročius.
Kodėl tai globali krizė?
Jungtinių Tautų duomenimis, maždaug 30 % viso pasaulyje pagaminamo maisto niekada nepasiekia lėkštės. Tai vyksta tuo pačiu metu, kai šimtai milijonų žmonių kenčia alkį. Tačiau maisto švaistymas yra ne tik socialinė, bet ir kritinė ekologinė problema:
- Šiltnamio efektas: Jei maisto švaistymas būtų valstybė, ji būtų trečia pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltinis pasaulyje (po Kinijos ir JAV).
- Išteklių eikvojimas: Gaminant maistą, kuris vėliau išmetamas, veltui sunaudojama tiek vandens, kiek užtektų visos žmonijos reikmėms keleriems metams.
- Ekonominis nuostolis: Namų ūkiai vidutiniškai išmeta šimtus eurų per metus tiesiogine prasme į šiukšlyną.
Kur prarandame daugiausia?
Priešingai nei manoma, didžiausia dalis maisto Europoje išmetama ne prekybos centruose ar restoranuose, o mūsų namuose. Lietuvoje vienas gyventojas per metus vidutiniškai išmeta virš 100 kg maisto, kuris dar galėjo būti suvartotas.
Mažinti švaistymą yra paprasčiau, nei atrodo:
- Planuokite „likučių dieną“: Kartą per savaitę negaminkite nieko naujo – kūrybiškai sunaudokite viską, kas liko šaldytuve.
- Supraskite etiketes: Užrašas „Geriausias iki…“ nurodo kokybę (maistas vis dar saugus valgyti), o „Tinka vartoti iki…“ nurodo saugumą (po šios datos vartoti negalima).
- Teisingas laikymas: Žalumynus merkite į vandenį kaip gėles, o duoną laikykite šaldiklyje, jei žinote, kad nesuvalgysite visos iškart.
- Dalykitės: Jei nusipirkote per daug, pasidalinkite su kaimynais arba paaukokite „Maisto bankui“.
Mažas pokytis – didelis rezultatas
Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena primena, kad sprendimas yra mūsų rankose. Pirkdami atsakingiau ir vartodami sąmoningiau, mes ne tik taupome savo biudžetą, bet ir tiesiogiai prisidedame prie planetos išsaugojimo.
Informaciją paruošė: mitybos specialistė Ieva Bukauskaitė
Informacijos šaltiniai: https://www.who.int
Nuotrauka: https://www.pixabay.com