Kokliušas – infekcinė bakterinė liga, pažeidžianti kvėpavimo takus.
Ją sukelia bakterija, aptinkama užsikrėtusio asmens burnoje, nosyje ir gerklėje. Žmogus yra vienintelis infekcijos šaltinis. Infekcija perduodama oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint. Kokliušu dažniausiai serga vaikai, ypač lengva užsikrėsti kūdikiams ir naujagimiams, bet dažniausias sergančiųjų amžiaus tarpsnis svyruoja nuo 1 iki 5 metų.
Kasmet Europoje nustatoma daugiau nei 30 000 kokliušo atvejų, iš kurių apie 10 mirčių. Daugiausiai sergančiųjų registruojama vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Sergamumo šuolis
Pernai (2024 m.) Lietuvoje užregistruotas sergamumo kokliušu šuolis – net 898 atvejai, kai 2023 m. – 7 atvejai, 2022 m. – 3 atvejai. Šiai ligai būdingas bangavimas, kas keletą metų sergančiųjų žymiai padaugėja. Statistikos duomenimis pastaruosius keletą metų vyravo ligos atoslūgis, tačiau pernai įvyko sergamumo šuolis, kuris yra daug didesnis nei ankstesniais metais (2009 m. – 233 atv., 2012 m. – 154 atv.).
Tokį išaugusį sergamumo atvejų skaičiu galėjo nulemti vaikų skiepijimo apimčių mažėjimas bei pasikeitusi atvejų registravimo tvarka, kuomet nuo 2024 m. duomenys apie ligos atvejus tiesiogiai perduodami iš elektroninės sveikatos sistemos (esveikata.lt) į Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinę sistemą.
Mažėja paskiepytų vaikų dalis
Praėjusiais metais didžiąją dalį susirgusiųjų sudarė vaikai iki 17 m. – 542 (60,4 proc.). Skiepijimo nuo kokliušo apimtys Lietuvoje yra per mažos – nesiekia rekomenduojamų 95 proc., todėl ligos atvejai tampa vis dažnesni. Iki 2024 m. skiepijant 1 metų amžiaus vaikus buvo išlaikytas 90 proc. skiepijimo lygis, pernai jis nukrito iki 88,82 proc.
Išsamiau apie skiepijimo apimtis Lietuvoje rasite https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/nvsc-susigrazinkime-saugu-kolektyvinio-imuniteto-lygi-nepraleiskime-vaiku-skiepu/
Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepai
- Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai.
- Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo susidaro neilgalaikis imunitetas, todėl rekomenduojama skiepus pakartoti kas 5–10 metų.
Kokliušas – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Liga plinta ypač sparčiai artimo kontakto metu, žmogui kosint ar čiaudint. Vienas sergantis žmogus gali užkrėsti net 12–15 žmonių, o pati liga platinama apie 21 dieną. Didžiausia rizika užsikrėsti – neskiepytiems ir kokliušu nesirgusiems žmonėms.
Kokliušas gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip pneumonija, vidurinės ausies uždegimas, skysčių netekimas, apetito praradimas, traukuliai, smegenų pažeidimai, išvaržos, šonkaulių lūžiai, kvėpavimo sustojimo epizodai. Sunkūs atvejai gali baigtis mirtimi. Dažniausiai miršta kūdikiai, dėl plaučių uždegimo komplikacijų ar deguonies stygiaus smegenyse. Kiekvienais metais Europoje užregistruojama mirties atvejų, dažniausiai tarp tų, kurie nebuvo paskiepyti ar buvo per maži galimam skiepui.
Dėl šios priežasties Lietuvoje nuo 2023 m. rekomenduojama nėščių moterų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina, kad būtų apsaugoti naujagimiai. Skiepai atliekami pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, kurias galima rasti čia. Dėl vakcinacijos nėštumo ir žindymo laikotarpiais rekomenduojama konsultuotis su šeimos ar nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Daugiau informacijos apie kokliušą rasite adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/k-1/kokliusas/
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/
Nuotrauka: https://www.pixabay.com