Europos aplinkos agentūros teigimu, europiečiai perka ir išmeta daugiau drabužių, avalynės ir kitų tekstilės gaminių nei bet kada anksčiau. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2023 ir 2024 m. per metus Lietuvoje susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Duomenys rodo, kad 2022 metais vidutinis ES pilietis nupirko 19 kg drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, kai tuo tarpu 2019 metais – 17 kg. Greitosios mados augimą lemia padidėjęs patogus ir greitas apsipirkimas internetu, mažos sintetinės tekstilės gamybos sąnaudos ir gaminių kainos, aukojant kokybę, aplinkosaugą bei darbo sąlygas.
Tekstilės vartojimas bei atliekos Europoje ir Lietuvoje
2022 m. ES valstybėse narėse susidarė beveik 7 mln. tonų tekstilės atliekų, t. y. apie 16 kg vienam asmeniui. Vidutinis tekstilės atliekų surinkimo ES rodiklis nuo 2016 m. padidėjo 4,3 proc., tačiau šių atliekų vis dar surenkama labai mažai. 2022 metais 85 proc. visos namų ūkiuose susidarančios tekstilės atliekos nebuvo surenkamos atskirai ir atsidūrė kaip mišrios buitinės atliekos, kurios pateko į sąvartynus, buvo deginamos ir negalėjo būti pakartotinai panaudotos ar perdirbtos.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2023 ir 2024 m. per metus Lietuvoje susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, iš kurių apie 40 tūkst. tonų (net 78 proc.) su mišriomis komunalinėmis atliekomis pateko į MBA įrenginius, iš kurių maždaug 90 proc. keliavo į atliekų deginimo įrenginius, o likusi dalis, netinkama deginimui – į sąvartynus.
Poveikis sveikatai ir aplinkai
ES tekstilės gaminių gamybos ir vartojimo keliamas spaudimas aplinkai ir klimatui išlieka didelis. Didžioji dalis tekstilės atliekų patenka į sąvartynus arba yra sudeginama – tai kelia aplinkos ir sveikatos rizikas dėl oro taršos ir mikroteršalų. Europos aplinkos agentūros duomenimis iš 12 Europos namų ūkių vartojimo kategorijų, tokių kaip maistas, judumas, būstas, sveikata ir švietimas, tekstilės vartojimas yra vidutiniškai penktoje vietoje pagal poveikį aplinkai ir klimatui.
1. Cheminės medžiagos drabužiuose
Daugelis importuojamų drabužių pagaminti iš sintetinių medžiagų (pvz., poliesterio) ir yra apdoroti cheminėmis medžiagomis: formaldehidu, dažais, ftalatais. Europos chemikalų agentūra (ECHA) įspėja, kad kai kurios medžiagos gali sukelti alergijas, hormonų sutrikimus ar net ilgalaikį poveikį reprodukcinei sistemai.
2. Mikroplastikai
Sintetiniai audiniai skalbimo metu išskiria mikroplastikus, kurie patenka į vandens telkinius. Lietuvos vandens tyrimuose mikroplastikai jau buvo aptikti Baltijos jūroje (Aplinkos apsaugos institutas, 2022). Per vandenį jie gali patekti į žmonių maisto grandinę.
3. Degimo metu išskiriamos medžiagos
Degindami tekstilę išskiriame kenksmingų junginių – pvz., dioksinų ir PAH (policiklinių aromatinių angliavandenilių). Tai kancerogeninės medžiagos, susijusios su kvėpavimo takų ligomis ir vėžiu (EEA, 2021).
4. Psichologinės pasekmės – vartojimo spaudimas
Greita mada daro įtaką ir psichologinei sveikatai: nuolatinis poreikis „atnaujinti“ garderobą gali skatinti perteklinį vartojimą, nepasitenkinimą kūnu ar savimi, ypač jaunimo tarpe.
Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų?
- Pirkti mažiau, rinktis kokybiškiau. Vengti impulsyvių pirkinių, rinktis ilgai tarnaujančius rūbus, kurie mažina atliekų kiekį.
- Remti tvarius prekės ženklus. Rinktis natūralių medžiagų, sertifikuotus gaminius (pvz., liną, vilną, medvilnę – ypač vietinės kilmės).
- Rūpintis savo drabužiais. Taisyti, perdirbti, tvarkyti drabužius ir avalynę, rinktis tausojantį skalbimą.
- Naudoti dėvėtus rūbus. Apsipirkti dėvėtų rūbų parduotuvėse, keistis ar aukoti nenešiojamus rūbus.
- Šviesti vieni kitus apie atsakingą vartojimą. Informuoti vaikus ir jaunimą apie tvarų vartojimą mokyklose ar jaunimo centruose, dalyvauti bendruomeninėse iniciatyvose, skatinti atsakingą vartojimą ir rūšiavimą.
Tekstilės pramonė ir greita mada daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį visuomenės sveikatai – nuo aplinkos taršos iki cheminių medžiagų poveikio žmogaus organizmui. Keisdami savo vartojimo įpročius galime ne tik saugoti sveikatą, bet ir prisidėti prie švaresnės, teisingesnės ateities.
Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Edita Runelė
Informacijos šaltiniai: https://aaa.lrv.lt/lt
https://environment.ec.europa.eu/strategy/textiles-strategy_en
Nuotrauka: https://www.pixabay.com