Oro taršos poveikis sveikatai: ką reikėtų žinoti?

Oro tarša – tai atmosferoje esančių kenksmingų medžiagų (tokių kaip smulkiosios kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas) kiekio viršijimas, kuris gali pakenkti sveikatai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, aplinkos oro tarša yra viena iš didžiausių aplinkos sveikatos grėsmių. Kietosios dalelės pasižymi gebėjimu įsiskverbti giliai į plaučius, iš čia patekti į kraują ir paveikti įvairias organizmo sistemas. Teršalai sukelia oksidacinį stresą, uždegiminius procesus, kraujagyslių funkcijos sutrikimus bei padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Kaip oro tarša veikia sveikatą

1. Kvėpavimo sistema

Trumpalaikė oro tarša (vienos ar kelių dienų) padidina riziką atsirasti kvėpavimo takų simptomams: kosuliui, dusuliui, astmos priepuoliams.
Ilgalaikė oro tarša (metai ir daugiau) susijusi su chroniškomis kvėpavimo ligomis, pvz., lėtiniu obstrukciniu plaučių susirgimu (LOPL) bei padidėjusia plaučių vėžio rizika.

2. Širdies ir kraujagyslių sistema

Smulkiosios kietosios dalelės ir kiti teršalai gali patekti į kraujotaką, sukelti uždegimą, kraujagyslių pažeidimus bei aukštą kraujospūdį.
PSO duomenimis, iš aplinkos oro taršos sukeltų išankstinių mirčių apie 68 proc. 2019 m. atvejų susiję su išemine širdies liga arba insultu.

3. Kitų sistemų poveikis

Iki šiol tyrimai rodo sąsajas tarp oro taršos ir metabolinių ligų (pvz., antrojo tipo diabeto), neurologinių sutrikimų (pvz., demencijos) bei vaisiaus vystymosi problemų.
Maži vaikai ir kūdikiai yra ypatingai pažeidžiami – PSO skaičiuoja, kad 2021 m. oro tarša buvo susijusi su daugiau nei 700 000 mirčių vaikų iki 5 erių metų amžiaus.

Apimtys ir skaičiai

PSO įvertinimu, 2019 m. išorinė oro tarša sukėlė apie 4.2 mln. išankstinių mirčių visame pasaulyje.
Oro tarša yra antroji pagal svarbą rizikos priežastis išankstinei mirčiai – po aukšto kraujospūdžio.
Europoje, pagal European Environment Agency (EEA): smulkiosios dalelės, azoto dioksidas ir ozonas prisideda prie didelių mirčių skaičiaus bei sergamumo – didžiausią poveikį turi senyvo amžiaus žmonės, mažas pajamas gaunantys gyventojai ir tie, kurie serga chroniškomis ligomis.

Rizikos grupės:

Vaikai, senyvo amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Gyventojai, gyvenantys urbanizuotose teritorijose, šalia intensyvios eismo gatvių ar pramonės objektų.
Žmonės, turintys kitų rizikos veiksnių – rūkantys, turintys aukštą kraujospūdį ar nutukę.

Kaip galime sumažinti oro taršos poveikį?

Stebėti oro kokybę savo gyvenamojoje vietoje.
Sumažinti fizinę veiklą lauke, kai oro užterštumas yra padidėjęs.
Vėdinti patalpas ir naudoti oro filtrus.
Rinktis alternatyvas automobiliui: viešasis transportas, dviratis, ėjimas pėsčiomis.

Esant padidėjusiai taršai kietosiomis dalelėmis rekomenduojama:

Išvykti iš miesto;
Riboti buvimo laiką lauke;
Būnant patalpose neatidarinėti langų;
Vaikščioti atokiau nuo didžiųjų miesto gatvių;
Atsisakyti intensyvaus fizinio krūvio, pasivaikščiojimų lauke;
Dėvėti vienkartines medicinines kaukes;
Pajutus sveikatos sutrikimus, kreiptis į gydymo įstaigą.

Oro tarša – ne tik problema aplinkosaugos srityje, ji tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai kenksmingų teršalų atvejai gali lemti kvėpavimo sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas bei kitus sutrikimus.