Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.
  

 

Versija neįgaliesiems LT | EN

KLAIPĖDOS
MIESTAS

NERINGA

 

Kaip pasikeitė klaipėdiečių sveikatos rodikliai?

Praėjusių metų lapkričio mėnesį buvo patvirtinta 2021 metų Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita, kurioje pateikiami 2020 metų duomenys. Informacija, pateikiama ataskaitoje, yra renkama pagal Lietuvos sveikatos strategijoje iškeltų tikslų bei uždavinių įgyvendinimo savivaldybėse parengtą rodiklių sąrašą.

2021 metų pradžioje Klaipėdoje gyveno 149 056 gyventojai. Didžiąją jų dalį sudarė darbingo amžiaus klaipėdiečiai, tačiau pensinio amžiaus žmonių uostamiestyje buvo daugiau nei vaikų iki 15 metų. Tai reiškia, kad Klaipėdos gyventojai senėja. Vidutinis klaipėdiečių amžius buvo 42 metai: vyrų – 38, moterų – 46 metai. Per 2021 metus gimė 1 454 kūdikiai (737 berniukai ir 717 mergaičių), o mirė 2 315 asmenų (1 114 vyrų ir 1 201 moteris).

Savivaldybės sveikatos rodiklių reikšmės vaizduojamos taikant „šviesoforo“ principą (nuo geriausiojo žalio, per geltoną prie blogiausiojo raudono). Įvertinus Klaipėdos miesto sveikatos rodiklių santykį su Lietuvos vidurkiu, nustatyta, kad 14 rodiklių reikšmės buvo geresnės už Lietuvos vidurkį (žalioji zona), 23 rodiklių reikšmės atitiko Lietuvos vidurkį (geltonoji zona) ir 9 rodiklių reikšmės buvo prastesnės nei Lietuvos vidurkis (raudonoji zona). Prasčiausi Klaipėdos rodikliai buvo šiose srityse: asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, skaičius; traumų dėl nukritimų 65+ m. amžiaus grupėje skaičius; gyventojų skaičius, tenkantis 1 alkoholio licencijai; sergamumas ŽIV ir LPL; transporto įvykiuose patirtos traumos; į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis; 1 ir 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys ir sergamumas II tipo cukriniu diabetu. Iš šių 9 raudonojoje zonoje esančių rodiklių savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba išskyrė 3 prioritetinius visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius, į kuriuos ateinančiais metais bus kreipiama daugiausia dėmesio. Tai į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis; gyventojų skaičius, tenkantis 1 alkoholio licencijai; 1 ir 2 metų amžiaus vaikų skiepijimo apimtys.

2020 metais Klaipėdoje į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių vidutiniškai išmesta 29 239 kg teršalų, tenkančių 1 kv. km. Klaipėdoje stebima išmetamų teršalų iš stacionarių taršos šaltinių mažėjimo tendencija.

2020 metais Klaipėdos m. sav. vienai  licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais teko 130,7 gyventojo, bet nesiekė Lietuvos vidurkio. Palyginti su 2019 metais, Klaipėdos m. sav. alkoholinių gėrimų prieinamumas nežymiai padidėjo.

2020 metais Klaipėdos m. sav. 85,9 proc. 2 metų amžiaus vaikų buvo paskiepyti tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, o Lietuvoje – 90,1 proc. Nuo 2014 iki 2020 metų šių skiepų apimtis Klaipėdoje sumažėjo nuo 91,98 iki 85,9 proc. 2020 metais Klaipėdos m. sav. 86,6 proc. 1 metų amžiaus vaikų buvo paskiepyti difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B vakcina, o Lietuvoje –  91,3 proc. Nuo 2014 iki 2020 metų šių skiepų apimtis Klaipėdoje reikšmingai nepakito.

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsnos 2020 metų ataskaitą galite rasti čia.

Bendradarbiaujame:                   plačiau..