Apsisaugoti nuo skarlatinos padeda higiena

Specialistai primena, kad Lietuvoje šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas skarlatina. Nors nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti padeda kruopšti patalpų ir asmens higiena. 

Nors pastaruoju metu skarlatinos atvejų fiksuojama mažiau, o jos eiga rečiau pasireiškia komplikacijomis, apie skarlatinos keliamą pavojų, ypač vaikams, tarp kurių dažniausiai ir fiksuojami šios ligos protrūkiai, nereikėtų užmiršti. Duomenys rodo, kad skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose 

Kokia tai liga?

Skarlatina – bakterijos sukeliama ūmi infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir  tipiškais bėrimais odoje. Ligos sukėlėjai žmogui nuo žmogaus plinta oro–lašeliniu būdu, todėl užsikrečiama nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus per ligonio užkrėstus daiktus, maistą.

Skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.

Ligos požymiai

  • Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 d., dažniausiai 2–3 d., kartais gali būti ilgesnis.
  • Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai.
  • Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, išberiamas beveik visas kūnas nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas.
  • Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (tai gali trukti iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.

Negydomas pacientas, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti 2-3 sav. Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami. Persirgus skarlatina, įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir daugiau nei vieną kartą. Maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas. 

Profilaktika

Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl apsisaugoti nuo šios ligos sunku. Tačiau galima sumažinti riziką ja užsikrėsti ir susirgti laikantis visų atsargumo priemonių. Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia:

  • dažnai plauti rankas;
  • nešvariomis rankomis neliesti veido;
  • nekišti jokių daiktų į burną ir nevalgyti nuo žemės pakelto nukritusio maisto;
  • vengti kontakto su sergančiu;
  • dažnai vėdinti ir valyti patalpas;
  • naudoti atskirus indus nuo kitų šeimos narių.

Aplinkos valymas ir dezinfekcija

Aplinkai valyti ir dezinfekuoti naudojamos šiluminės (karštas vanduo) ir cheminės priemonės (buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės). Valyti ir dezinfekuoti galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant. Valgymo indams, patalpoms valyti / dezinfekuoti galima naudoti buitines priemones, pvz., šiltus muilo, geriamosios arba kalcinuotos sodos (20 g 1 litrui vandens) tirpalus arba dezinfekuojančias specialias indų, patalpų valymo arba dezinfekuojančias valymo priemones.

Kaip sumažinti riziką vaikų ugdymo įstaigoje?

Jeigu skarlatina suserga vaikų darželį lankantis vaikas, rekomenduojama:

  • personalui ir tėvams stebėti kitų vaikų savijautą 7 dienas po sąlyčio su ligoniu;
  • kruopščiai plauti rankas – tiek vaikams, tiek darbuotojams;
  • laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo;
  • dažnai (3–4 kartus per dieną) vėdinti patalpas;
  • kasdien drėgnu būdu valyti patalpas, baldus, įrenginius;
  • vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos mažiausiai 24 valandas po pradėto gydymo antibiotikais.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis:  nvsc.lrv.lt ir www.ulac.lt

Nuotrauka: https://www.freepik.com/

Facebook
Twitter
LinkedIn