Gripo, ŪVKTI ir COVID-19 statistika Klaipėdoje

Specialistai informuoja, kad sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kiekvieną savaitę didėja.

Sergamumo statistika:

  •  48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) bendras sergamumo rodiklis siekė 1603,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 47-ąją savaitę (lapkričio 20–26 d.) jis buvo mažesnis – 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
  • Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę buvo užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epidemiologinė situacija vertinama kompleksiškai, t. y. vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. 
  • Šiuo metu sergamumo pakilimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Lyginant šių ir praėjusių metų to pateis laikotarpio situaciją, tiek sergamumo, tiek patekusiųjų į ligonines, tiek mirčių rodikliai yra panašūs.
  • Pastarąją savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 18 asmenų: 11 vaikų (0–17 m.) ir 7 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomas 1 asmuo (iki 2 m. amžiaus).
  • Lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d. epideminį sergamumo lygį pasiekė 22 savivaldybės, t. y. peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą.
  • Specialistai bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, kurių duomenimis, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) yra įprasta. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Primename, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.

Paskelbus epidemiją savivaldybėje ar šalies lygiu, būtų taikomos šios priemonės:

  • Sustiprinamos infekcijų kontrolės priemonės ASPĮ ir socialinės globos įstaigose:
    • medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;
    • pacientų ar gyventojų srautų atskyrimas (sergančiųjų gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI nuo kitų pacientų / gyventojų);
    • asmens sveikatos priežiūros paslaugų sergantiesiems gripu ar COVID-19 liga teikimo namuose organizavimas; 
    • įstaigos vidaus tvarka ribojamas pacientų / gyventojų lankymas ar nustatomas privalomas kaukių dėvėjimas lankant pacientus ar gyventojus; 
    • rekomenduojamas kaukių dėvėjimas bendrose įstaigos patalpose visiems įstaigoje esantiems asmenims.
  • Gali būti taikomas laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas).
  • Gali būti taikomas laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) (kai ugdymas nebeorganizuojamas kontaktiniu būdu). Yra nustatyti  kriterijai ir galimybė skelbti  IPRR tiek atskiros klasės, tiek srauto, tiek visos įstaigos lygiu, vertinant situaciją individualiai.
  • Rekomenduojamos papildomos infekcijų kontrolės priemones (rankų higiena, vėdinimas, patalpų valymas drėgnu būdu,  srautų valdymas, kaukių dėvėjimas uždarose patalpose ir pan.).

Primename, kad Lietuvos apskričių ir kiekvieno jų rajono sergamumo rodiklius galima rasti ČIA.

​​Plaktas „Tu peršalai? Ar tau gripas?“ čia. 

Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse:

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 47-ąją savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 59 ėminiai, iš kurių 14-oje ėminių buvo aptiktas A tipo gripo virusas ir 1-ame –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).  

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 47 savaitės pabaigoje (iki 2023 m. lapkričio 26 d.) toliau registruojamas didėjantis sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir  ŪVKTI) daugumoje ES ir (arba) EEE šalių. Stebimas didesnis sergamumas COVID-19 liga, lyginant su kitomis ŪVKTI, tarp jų ir gripu. Europos pietinėje dalyje esančiose šalyse sergamumas COVID-19 yra mažesnis, lyginant su dauguma šiaurėje esančių šalių.

Prevencija

Primename, kad saugantis gripo patariama:

  • Dažnai plauti rankas (mažiausiai 20-40 sekundžių) bei naudoti rankų dezinfekciją.
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, panaudotas servetėles išmesti.
  • Drėgnu būdu valyti  ir vėdinti patalpas, neliesti galimai užkrėstų paviršių.
  • Vengti žmonių susibūrimų ir sergančių žmonių.
  • Neplautomis rankomis neliesti veido srities.
  • Susirgus kreiptis į gydymo įstaigą ir likti namuose.
  • Ne mažiau svarbu pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius ir avalynę, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.

Efektyviausia priemonė

Skiepai – efektyviausia priemonė nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ar COVID-19. Šį sezoną rekomenduojama nuo abiejų ligų pasiskiepyti vieno vizito pas gydytoją metu. Ypač rekomenduojama skiepytis rizikos grupių asmenims. COVID-19 ir gripo rizikos grupės yra tos pačios:

  • 65 m. ir vyresni asmenys;
  • nėščiosios;
  • asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Kaip užsiregistruoti skiepijimui?

Nors pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 galima viso sezono metu, tačiau specialistai rekomenduoja nedelsti ir nuo šių ligų pasiskiepyti iki sergamumo pakilimo (kuris įprastai būna  gruodžio–vasario mėn.).

Užsiregistruoti skiepams galima keliais būdais:

Jeigu įstaiga, prie kurios esate prisirašęs, neturi COVID-19 vakcinos, galima registruotis bet kurioje kitoje įstaigoje, kuri jos turi. Gydymo įstaigų, kurios turi COVID-19 vakcinų, sąrašas

Primename, kad nemokamai COVID-19 vakcina gali skiepytis visi 6 mėn. ir vyresni asmenys, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys gyventojai.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

Informaciją paruošė: visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė

Informacijos šaltinis: https://nvsc.lrv.lt/

Nuotrauka: https://www.pixabay.com

Facebook
Twitter
LinkedIn