Kiekvienais metais paskutinį gegužės trečiadienį minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Šią dieną daugelyje šalių dėmesys nukrypsta į sergančiuosius šia liga ir jų artimuosius.
Gyvenimas su išsėtinė sklerozė daugeliui žmonių prasideda netikėta diagnoze, kuri sukelia daugybę klausimų ir nerimo. Tačiau šiandien medicina suteikia vis daugiau galimybių išlaikyti aktyvų, visavertį gyvenimą. Ankstyvas gydymas, sveikas gyvenimo būdas ir artimųjų palaikymas gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema pažeidžia nervų skaidulas dengiantį mieliną. Dėl to gali sutrikti signalų perdavimas tarp smegenų ir įvairių kūno dalių. Liga kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai – vieni ilgus metus gyvena beveik be simptomų, o kiti susiduria su dažnesniais ligos paūmėjimais.
Dažniausi simptomai – nuovargis, regėjimo sutrikimai, galūnių tirpimas, pusiausvyros problemos, raumenų silpnumas ar sunkumai susikaupti. Nors šie požymiai gali apsunkinti kasdienybę, tinkamai parinktas gydymas padeda išlaikyti savarankiškumą bei darbingumą.
Svarbi gyvenimo su šia liga dalis – sveiki įpročiai. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir streso valdymas padeda geriau jaustis bei mažina nuovargį. Taip pat rekomenduojama vengti rūkymo ir palaikyti pakankamą vitamino D kiekį, nes šie veiksniai siejami su tolimesne ligos eiga.
Ne mažiau svarbi ir emocinė sveikata. Diagnozė gali kelti baimę ar nežinomybę, todėl svarbu artimai bendrauti su šeimos nariais, įsitraukti į šia liga sergančių žmonių bendruomenę bei prireikus kreiptis į psichologą. Socialinis palaikymas padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčių bei išlaikyti psichologinę sveikatą.
Nors išsėtinė sklerozė šiuo metu nėra išgydoma, šiuolaikinė medicina gali padėti sumažinti ligos paūmėjimų dažnį, lėtinti jos progresavimą ir padėti išsaugoti gerą gyvenimo kokybę. Vis daugiau žmonių, sergančių šia liga, sėkmingai dirba, kuria šeimas, keliauja ir įgyvendina daugelį savo tikslų. Todėl diagnozė neturėtų būti laikoma nuosprendžiu – veikiau nauju etapu, kuriame svarbiausia tampa žinios, rūpinimasis savimi ir bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais.
Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė
Informacija:
Nuotraukos: