Rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga. Žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje – poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai – turėtų išlikti itin budrūs.
Erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 °C. Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas ne tik vasarą, bet ir rudenį. Rudeninė erkių aktyvumo banga susijusi su jų vystymosi ciklu – po pavasarinio maitinimosi erkės vėl ieško maisto.
Sergamumo statistika
Lietuva yra endeminė erkinio encefalito teritorija – čia registruojami vieni didžiausių sergamumo rodikliai Europoje. Viena iš sergamumo erkiniu encefalitu priežasčių – nuolat egzistuojantys gamtiniai infekcijos židiniai. Erkėms palankiausia aplinka yra lapuočių ir mišrūs miškai, kurie vyrauja vidurio Lietuvoje, tačiau jų galima aptikti ir pušynuose, miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose zonose.
2025 m. iš viso užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai ir 15 438 Laimo ligos atvejai.
Šių metų sausio–kovo mėn. Lietuvoje užregistruoti 10 erkinio encefalito atvejų, tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. – 30 atvejų. Per tą patį laikotarpį šiemet Laimo liga diagnozuota 698 asmenims, 2025 m. – 1 678 asmenims.
2025 m. Lietuvoje taip pat užregistruoti 8 mirties nuo erkinio encefalito atvejai (jauniausia auka nesiekė nė 50 metų).
Apsaugos priemonės
Rudenį, esant gausiam miško gėrybių derliui ir daugeliui žmonių traukiant į miškus, padidėja rizika susidurti su erkėmis – jos gali patekti ant drabužių, o vilkint netinkamą aprangą – įsisiurbti į odą. Planuojant laiką gamtoje, svarbu pasirūpinti tinkama apranga. Rekomenduojama:
- vilkėti šviesius, gerai priglundančius drabužius, dengiančius kuo daugiau kūno (ilgas rankovės, ilgas kelnės);
- naudoti repelentus (erkes atbaidančias priemones) drabužiams ir atviroms kūno vietoms apdoroti;
- grįžus iš miško kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, rankų ir kojų lenkiamuosius paviršius, nes erkės dažniausiai įsisiurbia šiose vietose;
- nusiprausti po dušu, persirengti švariais drabužiais, o vilkėtus drabužius išskalbti.
Veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito – vakcinacija. Nuo Laimo ligos skiepų nėra.
Skiepijama pagal dvi schemas – įprastinę ir pagreitintą. Taikant įprastinę schemą, pirmosios dvi vakcinos dozės suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji dozė skiriama pagal nustatytą tvarką. Patikima apsauga susiformuoja po trijų vakcinos dozių. Siekiant palaikyti susidariusį imunitetą, rekomenduojamos stiprinamosios vakcinos dozės pagal vakcinos gamintojo nurodymus.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau pašalinti. Pašalinant svarbu jos nespausti. Jei pašalinus erkę odoje lieka jos dalis, nerimauti nereikėtų – organizmas dažniausiai pats ją pašalina. Įkandimo vietą stebėkite. Jei atsiranda didėjantis paraudimas, patinimas, pūliavimas, pablogėja savijauta ar pasireiškia kiti neįprasti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Nors ruduo dažnai siejamas su vėsesniais orais, erkės išlieka aktyvios tol, kol yra joms palankios sąlygos. Todėl būnant gamtoje svarbu nepamiršti apsaugos priemonių, reguliariai apžiūrėti save ir artimuosius bei pasirūpinti vakcinacija nuo erkinio encefalito.
Pasiskiepyti pirmąja vakcinos doze nemokamai galite: https://forms.gle/ZjaKWcfnQwq6zj5DA
Informacijos šaltinis:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2025 m. (NVSC.lrv.lt)
Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Babakinienė