Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos kontrolė nemedikamentinėmis priemonėmis

Kasmet lapkričio trečiąjį trečiadienį minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtai progresuojanti, iš dalies išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija, atsirandanti dėl nenormalaus uždegiminio plaučių atsako į kenksmingas su oru įkvepiamas daleles ar dujas (1). LOPL dažniausiai serga rūkantys ir vyresni negu 40 metų žmonės. Paplitimas didėja, didėjant amžiui. Cigarečių rūkymas yra labiausiai paplitusi LOPL priežastis visame pasaulyje, lemianti 80 proc. visų LOPL atvejų. Kitos priežastys gali būti pasyvusis rūkymas, aplinkoje esanti tarša (3).

Pagrindinai LOPL simptomai:

  • dusulys,
  • lėtinis kosulys,
  • lėtinis skreplių ir gleivių susidarymas,
  • švokštimas, pailgėjęs iškvėpimas,
  • apsunkėjęs fizinės ištvermės reikalaujančių darbų atlikimas (krepšių nešimas, lipimas laiptais ir kt.) (2).

Nors su šiuo metu esančiomis medikamentinėmis priemonėmis, intervencinėmis procedūrmis ir pagal diagnozę pritaikyto gyvenimo būdo keitimo priemonėmis šios ligos nepavyksta visiškai išgydyti, tačiau galima sušvelninti simptomus, pagerinti kvėpavimo funkciją, sumažinti paūmėjimų skaičių (1).

Nemedikamentinės priemonės padedančios kontroliuoti LOPL

Rūkymo atsisakymas veiksmingiausia šios ligos progresavimą mažinanti priemonė (3).

Fizinis aktyvumas – ligoniams rekomenduojam nuolat aktyviai mankštintis, kuo įmanoma daugiau vaikščioti.

Pilnavertės mitybos užtikrinimas – sergantiesiems šia liga kūno svorio, ypač raumenų masės mažėjimas blogina fizinį pajėgumą ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Mažėjantis KMI sergant LOPL, yra blogos prognozės požymis, todėl būtina užtikrinti, kad mityba būtų įvairi, gaunamas pakankamas maistinių medžiagų (baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mineralinės medžiagos) kiekis ir jų tarpusavio santykis.

Skiepai nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos – sisteminės tyrimų apžvalgos teigia, kad skiepijimasis abiem skiepais sumažina LOPL paūmėjimų skaičių lyginant su placebu.

Išmanymas apie ligos eigą, rizikos veiksnius ir gydymo metodus  –  tai padeda sergantiesiems atpažinti pirmuosius ligos paūmėjimo požymius ir laiku kreiptis į gydytoją (4).

Taigi rūkymas yra pagrindinė priežastis sukelianti LOPL, o metimas rūkyti – pagrindinė priemonė padedanti stabdyti ligos vystymąsi ir progresavimą. Mesti rūkyti niekada nevėlu, pagerėjimas pastebimas jau po keleto dienų. Numetus rūkyti plaučių senėjimo tempas tampa toks pat kaip ir nerūkančiųjų.

Straipsnį parengė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Vitalija Mikutytė

Informacijos šaltiniai:

  1. Gornatkevič O., Šakienė L. 2015. Pacientų, sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga, slauga. Sveikatos mokslai, Nr. 4. Prieiga per internetą:  https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/03/798-2613-1-PB.pdf
  2. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Prieiga per internetą: http://www.deguoniessistemos.lt/lopl/
  3. Naujokaitytė A. 2021. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL): rizikos veiksniai. Sveikatos mokslai, Nr. 4. Prieiga per internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2021/07/%E2%99%A52021-SM4Internetas-132-133.pdf
  4. Vaitkus V. 2019. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimas. Pulmonologijos naujienos, Nr.8. Prieiga per internetą: https://chest.lt/uploads/documents/files/L%C4%96TIN%C4%96S%20OBSTRUKCIN%C4%96S%20PLAU%C4%8CI%C5%B2%20LIGOS%20PA%C5%AAM%C4%96JIMAS%20Vilius%20Vaitkus.pdf

Nuotraukos:

  1. https://www.freepik.com/
Facebook
Twitter
LinkedIn